Gegužės 28-ąją vyko Kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) ir partnerių organizuotas seminaras „Miesto miškų ir miško parkų tvarkymo aktualijos.“
Aplinkos ministerijos atstovas Gintautas Gruodis savo pranešime „Miesto miškai – rekreacijos ir kraštovaizdžio estetikos išteklius. Įvadas į diskusijas“ iškėlė problemą, kad trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose ir priemiesčiuose, kurie sudaro daugiau nei 10 procentų viso ES sausumos teritorijos ploto. Per 20 metų apie 10 proc. padidėjo užstatyti plotai. Miškas mieste – išskirtinis atvejis, daugiau būdingas Skandinavijai. Jis taip pat kėlė klausimus ar gyvenimo kokybė mieste turi tiesioginį ryšį su miškų plotu. Ar esame subrendę įgyvendinti darnaus vystymosi principus tvarkydami miškus? Ko reikia, kad miškų tvarkymas taptų miesto prioritetu? Kaip gauti visuomenės pritarimą ir sutarimą? Ar miško formavimas mieste turi būti specifinis ir besiskiriantis nuo užmiesčio miškų?
LKAS pirmininkas Alvydas Mituzas kalbėjo apie medynų tvarkymo problemas ir geruosius pavyzdžius Lietuvoje. Kūryba ir medžių sodinimas yra pagrindinis kraštovaizdžio architekto darbas. Bet šiuo metu medynai miestuose yra labai apleisti ir, pirmiausia, juos reikia kirsti ir ugdyti, o tik vėliau užsiimti sodinimu.
Verkių ir Pavilnių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė pasidalino savo gerąją patirtimi prižiūrint didelius medynų ir atvirųjų erdvių plotus, paveldo objektus. Vešli žolė, krūmynai „pasiglemžia“ unikalų kraštovaizdį, tad ši problema verčia ieškoti netradicinių kraštovaizdžio tvarkymo priemonių. Viena iš jų – avys ir arkliai ne tik pagyvina kraštovaizdį, bet ir sumažina šienavimo išlaidas.
VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto Kraštotvarkos skyriaus vedėja Viliūnė Naureckaitė aptarė miestų miškų ir parkų tvarkymo ypatumus, miškotvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo aktualijas. Tvarkant miestų miškus ne visada yra įdiegiama tai, kas buvo suplanuota, suprojektuota, o vertėtų tai daryti.
Steponas Deveikis apžvelgė miesto miškų tvarkymo problematiką, pasiremdamas Latvijoje vykusio tarptautinio (CPD-LA projekto) seminaro medžiaga. Jis akcentavo kai kurias Miškų įstatymo nuostatas, pabandė klasifikuoti miesto miškus pagal dydį ir lokalizaciją mieste, t. y. pagal galimybę ir gebą išlaikyti miško ekosistemą mieste arba tapti miško parku ar parku, miesto želdynu. Lektorius pateikė istorinio parko ir miesto miško masyvų santykio pavyzdžių (Verkių parkas, Palangos parkas ir daugelis kitų istorinių dvarų parkų), konstatavo, kad žalioji aplinkuma, miškas miestui yra labai reikalingi.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vedėjo pavaduotojas dr. Romas Pakalnis supažindino su gražiausiai tvarkomais Lietuvos miesteliais regioniniuose parkuose ir jų gamtiniu paveldu. Tai Anykščiai, Žagarė, Salantai, Krekenava, Kurtuvėnai, Salakas ir kt.