Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriui gruodžio 17 d. pasirašius galutinį įsakymą dėl nuosavybės teise valdomų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, užbaigtas daugiau kaip 20 metų trukęs žemės paėmimo Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ) plėsti procesas.

Į didesnę nei 500 ha Kauno LEZ teritoriją pateko daugiau nei 400 privačių žemės sklypų ar jų dalių.

Per pirmuosius 10 metų (2000–2010 m.) žemės paėmimą visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijoje vykdė Kauno apskrities viršininkai. Per tą laikotarpį buvo paimta tik kiek daugiau nei 60 ha teritorijos.

Nuo 2010 m liepos 1 d. žemės paėmimą visuomenės poreikiams pradėjusi vykdyti Nacionalinė žemės tarnyba šį procesą gerokai paspartino. Per šį laikotarpį buvo priimti 384 direktoriaus įsakymai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, paimti 278 žemės sklypai.

Vien per 2020 metų antrąjį pusmetį, patvirtinus 6 žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, buvo priimti 148 NŽT direktoriaus įsakymai dėl 89 žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, kurių bendras plotas siekia 61,5 ha.

Šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje veikia 35 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės, kurios sukūrė 5300 darbo vietų ir sugeneravo 0,31 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. 2017 m. pradėjo kurtis automobilių pramonės milžinės „Continental“ gamykla, į kurios statybą investuota 95 mln. eurų. LEZ teritorijoje veikia Lietuvos ūkininkų įsteigto žemės ūkio kooperatyvo pieno perdirbimo įmonė „Pienas LT“, žuvies perdirbimo įmonė UAB „Baltic fish export“, baldų gamykla UAB „Geras baldų fabrikas“ bei daug kitų aukštųjų technologijų įmonių.

2020 m. šioje teritorijoje pradėjo veikti didelio efektyvumo atliekomis kūrenama Kauno kogeneracinė jėgainė, kurios pajėgumai kasmet leidžia racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo. Jėgainėje galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

LEZ teritorijoje taikomos pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos. Tai skatina investuotojų pritraukimą.

Kauno LEZ nuo pirmojo investuotojo įsikūrimo jau pritraukė 680 mln. Eur tiesioginių investicijų, iš jų – 70 proc. sudaro užsienio investicijos.

Baigus žemės paėmimą visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos indėlis į LEZ vystymąsi tuo nesibaigia. NŽT, kaip visos LEZ teritorijos žemės patikėtinė, toliau inicijuos sklypų formavimo-pertvarkymo projektų rengimą, kurių tikslas – iš nekompaktiškų ir neracionalių ribų sklypų suformuoti investuotojams patrauklius žemės sklypus, pakeisti jų paskirtį, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su Kauno LEZ valdymo bendrove.