Konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ paskelbti geriausi Lietuvos BIM projektai. Geriausiu BIM projektu užsienyje pripažintas „Science Park Towers“ Švedijoje, kurį įgyvendino „INHUS Engineering“, „Peikko Lietuva“ ir „Staticus“.

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ surengtame konkurse „Lietuvos BIM projektai“ pristatomi geriausi Lietuvos įmonių praktikos pavyzdžiai, taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją. Už darbus mokslo parko bokštuose Jonšiopinge, Švedijoje įvertintos 3 Lietuvos bendrovės. Komandą bendram projektui subūrė kompanija „INHUS Engineering“, kuri buvo atsakinga už pastato konstrukcijas.

Geriausias Lietuvos BIM projektas užsienyje įvertintas už pasirinktą tvarios statybos ideologiją, efektyvų gamybos valdymą, patogų informacijos perdavimą ir 3D projektavimo darbus. Biurų pastato fasado plotas – 7 809 kv. m. Apie 5500 kv. m elementinio fasado ir apie 2200 kv. m surenkamo fasado projektavo UAB „Staticus“, kuri yra viena didžiausių Šiaurės Europoje fasadų projektavimo, gamybos ir montavimo įmonių, turinti virš 600 darbuotojų biuruose, kurie išsidėstę 6 šalyse, o rinkos, kuriose vysto projektus, apima dar didesnį Europos plotą. Projektui vadovavo Karolis Radkevičius ir Vidmantas Gramauskas. 

Konkursui būtent šis projektas pasirinktas todėl, kad jame vykę procesai yra artimiausi kompanijos ateities darbų vizijai. Visa fasado geometrija buvo modeliuojama 3D erdvėje. Tai padėjo suvaldyti sudėtingas architektūrines formas, paruošti visą informaciją gamybai.

Pirminė geometrija buvo modeliuojama „Revit“ platformoje, perduodama į „SolidWorks“ programinę įrangą, ten papildyta.

Derinimas vyko 3D modeliais, išeitiniai duomenys buvo pilnai modeliuojami, informacija pasiekiama greitai, paprastai ir aiškiai.

BIM technologijos ne tik pagreitina darbus, bet ir padeda optimaliai planuoti žaliavas

BIM modelis buvo naudojamas pastato elementų sudalinimui, matmenų pririšimui prie pastato ašių ir bendrai patikrai, įgyvendinant architektų viziją. BIM technologijos padėjo priimti teisingus ir efektyvius projektavimo, montavimo ir gamybos sprendimus tose pastato vietose, kur 2D detalėmis tą padaryti sudėtinga. Taip pat BIM pagalba parengta gamybinė informacija, padedanti sumažinti žaliavų kiekį.

Kad būtų užtikrintas fasado sandarumas ir nepralaidumas vandeniui, orui, šilumai bei garsui, o pastatas būtų tvarus bei energiškai efektyvus, ypatingas dėmesys skirtas kiekvienos detalės projektavimui, išlaikant griežtas tolerancijas. Modelyje suprojektuotų gaminių išranka buvo naudojama optimalaus gaminių transportavimo iš Lietuvos į Švediją planavimui. Taip pat modelis bus naudojamas CO2 pėdsako skaičiavimams, naudojant programinę įrangą „OneClick“.

Nuo pat projekto pradžios naudojamas „Revit“ modelis. Modeliavimo metu gauti maksimalūs komponentų gabaritai padeda tiksliau identifikuoti rizikingiausias vietas ir užtikrinti efektyvų medžiagų parinkimą. Praktiškai visi fasado komponentai buvo detalizuojami iki pat gamybinės informacijos paruošimo 3D erdvėje.

Informacija prieinama visiems projekto dalyviams nuo projektuotojų iki montuotojų

BIM modelis užtikrino sklandų ir operatyvų informacijos pateikimą bei valdymą projekto komandai. Modelyje buvo įvesta laiko dimensija, kuri padėjo stebėti statusą visiems pasiekiamoje platformoje. Pagal 4D modelį klientui kiekvieną savaitę buvo teikiamos ataskaitos apie statusą.

Turimas BIM modelis padeda lengviau perduoti informaciją montavimo komandai, tuo pačiu palengvina informacijos perdavimą ir garantiniam skyriui. Gamybinių brėžinių leidimas yra susietas su 3D modeliu ir vidine įmonės ERP duomenų baze. Toliau dirbama ties procesų skaitmenizavimu ir vis didesniu sistemų integralumo sprendimu. Gamybos darbas pagal brėžinius taip pat perkeltas į skaitymą iš planšetės. Tai taip pat padeda ir komunikacijai tarp skyrių – galima virtualiai pamatyti ir perduoti kilusius iššūkius „MS Teams“ pagalba.

Kompozitines kolonas, sijas ir plienines konstrukcijas projektavo „PEIKKO Lietuva“

Įmonė „PEIKKO Lietuva“, kurios specializacija – įvairių jungčių gelžbetoniui sprendimai ir kompozitinių statybinių konstrukcijų gamyba, projekte „Science Park Towers“ Švedijoje buvo atsakinga už kompozitinių kolonų, kompozitinių DELTABEAM® sijų, bei kitų plieninių konstrukcijų projektavimą ir gamybą. Norint sumažinti elementų skaičių ir paspartinti sijų bei perdangos plokščių montavimą, kompozitinės kolonos buvo projektuojamos kaip dviaukštės. Projektui vadovavo „Peikko Lietuva“ konstrukcijų projektavimo grupės vadovas Tadas Mockaitis.

Buvo atliktas pirminis plieninių konstrukcijų projektavimas. Mazgai buvo projektuojami atsižvelgiant į gamybos kainą bei mazgų patogumą montavimui. DELTABEAM® sijos buvo modeliuojamos nurodant profilio pradžios ir pabaigos taškus, pagal kuriuos montavimo plane žymima gaminio pozicija ir orientavimo kryptis.

Sumodeliavus pirminę elementų geometriją ji iš „Tekla“ modelio perkeliama į „Scia engineer“ programą. Galutiniai profiliai su mazgo geometrija eksportuojami į „IDEA statica“ programą tik jau perskaičiavus ir patikrinus geometriją pagal apkrovas. Konstrukciniai gelžbetonio sprendimai bei tarpusavio mazgai derinami modelyje tiesiogiai, realiu laiku.

• 

• 

Gamyba, savo ruožtu, planuota pagal montavimo eiliškumą. Kad į statybvietę keliautų pilnai išbaigtas variantas, buvo dirbama netgi tuose pačiuose brėžiniuose.

Patogiai dalintis informacija tarp visų projekto dalyvių padėjo nuolatinis IFC failų naudojimas projektuojant skerspjūvius ir konstruojant mazgus, derinant konstrukcijų skerspjūvių dydžius, susikirtimus su komunikacijomis, papildomas kiaurymes inžineriniams sprendimams, tikrinant fasadų detalių suderinamumą su „Peikko“ konstrukcijomis, kompozitinėmis kolonomis ir sijomis.

Kuria naują skaitmeninį įrankį skirtingų konstrukcijų elementams atpažinti

Kad ateityje dirbti tiesiogiai modelyje būtų dar patogiau ir efektyviau dalis „Peikko“ programuotojų komandos tobulina modeliavimo sistemą. Įmonė dažnai prisijungia prie modelio kaip subrangovinė įmonė, tad jame esanti informacija neatitinka „Peikko“ elementų klasifikavimo sistemos. Todėl kompanija kuria įrankį, kuris geba atpažinti konstrukcijų elementų geometriją ir kitas ypatybes tiesiai iš modelio ir sugeneruoti informaciją „Excel“ šablone. Jame gamybos planuotojai apskaičiuoja preliminarų gamybos laiką ir tuomet informacija eksportuojama į EPR sistemą.

Daugiausia dėmesio skiriama modelio įrankių automatizavimui. Kuriami reikiamos geometrijos, visus reikalingus duomenis savyje talpinantys elementai gamybai. Taip pat įrankis geba atskirti standartinį sujungimą nuo specialiojo. Kitas modeliavimo automatizavimo žingsnis – Peikko Designer® ir „Tekla Structures“ integracija.

„PEIKKO Lietuva“ tikslas – naudojant pažangius sprendimus padėti statybų kompanijoms siekti kokybės, saugos ir inovatyvumo. Kompanija orientuojasi į nuolatinį naujų, pažangių, tvarių bei patikrintų gaminių ir sprendimų kūrimą, todėl nuolat investuoja į Mokslinius Tyrimus ir Eksperimentinę Plėtrą (MTEP). Šios „Peikko“ investicijos yra vienos didžiausių šiame verslo segmente.

 

Šaltinis: Redakcija Plius

[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]