Savivaldybių plėtrai įvairiuose sektoriuose, projektams įgyvendinti, inovatyviems sprendimams diegti reikalingi finansiniai ištekliai, kurių paprastai stokojama, tad kyla poreikis jų gauti iš šalies. Tačiau teigiama, kad griežti savivaldybių skolinimosi ribojimai yra tarytum apynasris savivaldai, užkertantis kelią ambicingų projektų įgyvendinimui ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui. Ar tikrai lankstesnė skolinimosi kontrolė padidintų savivaldos plėtros galimybes?
Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Viena iš svarbių regionų plėtros ir gyvenimo kokybės tame regione gerinimo sąlygų yra ta, kokių ir kiek investicinių projektų gali vykdyti savivaldybės. Įgyvendinant įvairių sričių projektus – ar tai būtų švietimo, sporto, transporto infrastruktūros, viešųjų pastatų renovavimo, viešųjų erdvių sutvarkymo ar kiti – savivaldybės didele dalimi turi prisidėti savo lėšomis. Turint galvoje, kad savivaldybių savarankiškų pajamų šaltinių užtenka tik einamosioms išlaidoms finansuoti, skolinimasis yra esminis veiksnys, leidžiantis vykdyti investicinius projektus.
Ne paslaptis, kad šiuo metu savivaldybei leidžiama pasiskolinti tik tokią sumą, kokią ji numato grąžinti tais metais. Situaciją galima traktuoti kaip paradoksalią – kuo mažiau skolų savivaldybė turi ir atitinkamai mažesnę sumą skolų turi grąžinti einamaisiais metais, tuo mažiau gali pasiskolinti. Mano manymu, tokia tvarka skaudžiausiai paliečia ir net savotiškai „baudžia“ tas savivaldybes, kurios atsakingai tvarkė savo finansus arba apskritai mažai skolinosi. Ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Šiuo metu jos faktiškai nebegali įgyvendinti jokių reikšmingesnių investicinių projektų, nes neturi teisės pasiskolinti pakankamo dydžio sumų.
Turiu pažymėti ir tai, kad nė viena eurą įsivedusi Europos Sąjungos valstybė tokių griežtų skolinimosi sąlygų savivaldybėms netaiko.
Tiesa, kartais pasigirsta nuogąstavimų dėl galimai per didelio savivaldybių įsiskolinimo, kuris būtų padidinus skolinimosi galimybes. Bet, mano nuomone, tokios baimės neturi pagrindo, nes galioja visi valstybės nustatyti saugikliai – skolos limitai ir galimybė kontroliuoti skolinimosi procesą per patvirtintą projektų atrankos tvarką.
Viceministras Tautvydas Tamulevičius, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Pagal EBPO, savivalda Lietuvoje yra viena labiausiai priklausomų nuo centrinės valdžios finansavimo. Turėdama ribotų galimybių „užsidirbti“ surenkant papildomus mokesčius ir negalėdama pasiskolinti, savivalda negali vystyti tikrai ambicingų projektų be vyriausybės dotacijų – per valstybės investicijų programą, padedant ES lėšoms ir pan. Kartais norint proveržio reikia surizikuoti, prisiimti didesnius įsipareigojimus.
Taip pat manau, kad nuo vieno kraštutinumo nereikėtų pulti prie kito – beatodairiškas skolinimasis nėra leidžiamas ES šalims narėms, todėl ir šalies viduje to niekaip neriboti nebūtų galima. Europos Komisijos parengtoje 7-ojoje Sanglaudos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visose ES šalyse vietos ir regioninių biudžetų tvarumas didėja (biudžeto deficitą iš esmės lemia nesubalansuotas centrinis biudžetas). T. y. savivaldybės ir regionai gali atsakingai valdyti finansus.
O kalbant apie didesnių skolinimosi galimybių privalumus verta paminėti, kad savivalda neretai žino daugiau ir geriau įvertina tai, kas jiems yra patys didžiausi prioritetai. Bet brangių projektų, ypač mažesnės savivaldybės, paprasčiausiai neturi galimybių įgyvendinti dėl lėšų stokos. Galimybė prisiimti įsipareigojimus ir vystyti ambicingus projektus skatintų didesnę regionų atsakomybę už savo ateitį ir vietos politikų atskaitomybę rinkėjams. Tai yra pasitikėjimo kultūros dalis – duoti meškerę, o ne žuvį. Tai leistų stagnuojantiems regionams, tikintiems savo idée fixe, ryžtis prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti tai, dėl ko bendruomenė sutaria ir kuo tiki.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Mano manymu, pirmiausia verta paminėti, kad konkrečios savivaldybės strateginiams tikslams pasiekti reikiamų investicijų finansavimo šaltiniai yra labai įvairūs. Skolinimasis nėra pagrindinis investavimo šaltinis. Dažniausiai tai yra savivaldybių ir (ar) valstybės biudžeto lėšos, savivaldybėms skiriamos tikslinės dotacijos ir, be abejo, vienas didžiausių pastarųjų 15 metų investavimo šaltinių – ES biudžeto lėšos investicijoms. Savivaldybės aktyviai dalyvauja ir įgyvendina projektus, finansuojamus pagal ES investicijų struktūrinius fondus. 2014–2020 m. regioninei plėtrai skirta 1,2 mlrd. Eur ES investicijų. Svarbią investicijų savivaldybėse dalį sudaro ir kiti išorės finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, įvairios programos, kurių priskaičiuojama apie penkias dešimtis. Tad, manau, savivaldybėms siekiant pritraukti daugiau investicijų, svarbu domėtis visomis finansavimo galimybėmis, aktyviau dalyvauti investavimo instrumentuose pagal kitus finansavimo šaltinius, programas, kurios daugeliu atvejų finansuojamos tiesiogiai iš ES biudžeto ir jas tiesiogiai administruoja Europos Komisija.
Taip pat ypač svarbus vietos valdžios ir verslo bendradarbiavimas, siekiant ekonominės plėtros (kai verslas investuoja, kuria darbo vietas, o vietos valdžia užtikrina prieinamas viešąsias paslaugas).
Atsižvelgiant į tai, kad kasmet savivaldybių pajamos auga, didėja ir savivaldybių finansinis pajėgumas vykdyti investicijų projektus savivaldybių biudžetų pajamomis. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos programų projektų finansavimui savivaldybės per biudžetinius metus gali imti trumpalaikes paskolas apyvartinių lėšų trūkumui padengti.
O kalbant apie skolinimosi ribojimų griežtumą, svarbu pasakyti, kad kiekvienos savivaldybės biudžeto balansas ir jo kontrolė yra labai reikšmingi. Savivaldybės turi turėti subalansuotus biudžetus, kas lemtų tai, kad savivaldybės skola nedidėja ekonomikai palankiais laikais.
Turėdami patirties krizės fone, galime teigti, kad tvaraus žemo skolos lygio išlaikymas gerais laikais yra itin svarbus tam, kad ekonomikos lėtėjimo ar nuosmukio laikotarpiu savivaldybių finansų padėtis leistų joms vykdyti svarbiausias funkcijas ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.
