Blog

Kiek lėšų savivaldybės skyrė kultūros paveldui

paveldo apsaugai
Pakruojo sinagoga. Mindaugo Veliulio nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą. Šįmet duomenis pateikė 57 savivaldybės, negauta informacijos iš Pagėgių, Plungės r. ir Šilutės r. savivaldybių.

Informacija apie savivaldybių skiriamas lėšas.

Pastebima tendencija, kad miesto vietovėse kultūros paveldo objektų tvarkybai ir priežiūrai skiriama žymiai daugiau lėšų negu kaimo vietovėse. Neigiamą įtaką kultūros paveldo objektų išsaugojimui daro sumažėjęs arba išvis išnykęs kultūros paveldo objektų panaudojimo, pritaikymo poreikis kaimo vietovėse pakitus demografinei situacijai ir socialinei aplinkai, pvz. ištuštėjusiuose kaimuose atokių dvarų sodybų nenaudojami blogos fizinės būklės ūkiniai pastatai neturi jokių perspektyvų būti pritaikomi – tam nėra nei galimybių, nei poreikio.

Iš esmės, didžioji dalis savivaldybių dėl ribotų finansinių išteklių vykdo tik tęstinius kultūros paveldo objektų priežiūros darbus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į aktualiausius poreikius bei vietos specifiką, nustato prioritetinius objektus ar jų grupes. Neretai šie darbai vyksta iš savivaldybių viešųjų darbų programų, kai šienaujama kultūros paveldo objektų aplinka, šalinami menkaverčiai krūmai ir medžiai, renkamos šiukšlės ir kt. (pvz. nuolat gerėja kapinių fizinė būklė, pastebimas didesnis savivaldybių dėmesys tokiems objektams). Didesnės apimties tvarkybos darbams (tyrimams, konservavimui, restauravimui), siekiant atskleisti ir išryškinti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, savivaldybių skiriamų lėšų dažnai nepakanka.

Apibendrinant galima būtų teigti, jog savivaldybėse kultūros paveldo objektų aplinka prižiūrima reguliariai ir geriau nei pastatai (teritorijos šienaujamos ir pan.), nes tai nereikalauja didelių finansinių sąnaudų kaip kad statinio fizinės būklės užtikrinimas. Pavieniai pastatai (taip pat jų aplinka) miestuose, miesteliuose dėl skiriamo tikslinio finansavimo yra geros būklės, kuri gerėja, nes remonto, tvarkymo, defektų šalinimo darbai atliekami dažniau nei kaimo vietovėse.

Pažymėtina, kad sąlyginai nedidelį kultūros paveldo objektų finansavimą valstybės ir savivaldybės lėšomis dalinai kompensuoja savivaldybių administracijų gebėjimas sėkmingai pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų tarptautinių fondų lėšomis (Akmenės r. – Luokavos, Kerėžių piliakalnio, vad. Luokavos kalnu (u.k. 1824), tvarkybos darbai (42.000 Eur); Anykščių r. – Rūmų, vad. Okuličiūtės dvareliu (u.k. 30776) archeologiniai tyrimai, tvarkybos darbai (88.113,70 Eur); Kėdainių r. – Kėdainių sinagogos (u.k. 12965) kompleksiškas sutvarkymas, pritaikant kultūrinėms bei kitoms reikmėms (300) ir Namas, vad. Senjorų (Arnetų) namu (u.k. 26105), įgyvendinant projektą „Tradicinio Amatų centro Arnetų name plėtra“ (39.600 Eur); Kretingos r. – Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus (u.k. 1428) tvarkyba, renovavimas (49.120 Eur); Kupiškio r. – Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblio svirnas (u.k. 33220): Palėvenės buvusio dominikonų vienuolyno ansamblio restauravimas ir pritaikymas šiuolaikinės visuomenės socialiniams ir ekonominiams poreikiams (402168,40 Eur); Marijampolės – Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapų (u.k. 40259) kapinių tvarkymas (400 Eur); Mažeikių r. – Renavo dvaro sodybos oficinos (u.k. 24789) tvarkybos darbai (78.596,93 Eur); Pakruojo r. – Pakruojo sinagogos (u.k. 955), Pašvitinio vėjo malūno (u.k. 12719), Pakruojo žydų senųjų kapinių (u.k. 20649) tvarkybos darbai (339.000 Eur); Palangos m. – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas (u.k. 23166): sakralinio kultūros paveldo objekto pritaikymas turizmo ir visuomenės reikmėms (apžvalgos bokšto įrengimas) (101.446,44 Eur); Pasvalio r. – Joniškėlio dvaro sodybos parko (u.k. 23487) kraštovaizdžio tvarkymo projekto parengimas, ekspertizė (15.300 Eur); Rokiškio r. – Teritorijos Rokiškio mieste Nepriklausomybės a. (u.k. 10545) žvalgomieji archeologiniai tyrimai (18.620 Eur); Šalčininkų r. – Jašiūnų dvaro sodybos rūmų (u.k. 595) restauravimas, III etapas (96.807,31 Eur); Šilalės r. – Padievaičio, Kvėdarnos piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete (u.k. 11208) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto parengimas (7.800 Eur); Tauragės r. – Pastatų komplekso vad. Tauragės pilimi (u.k. 1665) konservavimo, restauravimo, remonto darbai ir pritaikymas bendriesiems poreikiams (78.000 Eur); Varėnos r. – Zervynų kaimo gyvenvietės (u.k. 10305) stogų keitimas (182.480 Eur); Vilniaus m. – UNESCO / EU / the National Geographic projektas „Pasaulio paveldo kelionės Europoje. Romantiškoji Europa“ (38.000 Eur); Vilniaus r. – Žingių pilkapyno (u.k. 5653) vizualinės apsaugos pozonio žvalgomieji archeologiniai tyrimai (4.114 Eur); Zarasų r. – Antazavės dvaro sodybos (u.k. 928) antro aukšto vidaus patalpų sutvarkymas ir pritaikymas kūrybinėms stovykloms (200.000 Eur).

Lietuvoje nuo 1994 m. tradicija tapusiuose Europos paveldo dienų renginiuose, kuriuos koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, vis aktyviau dalyvauja miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai. Išanalizavus pastarųjų metų Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimo kultūros paveldo apsaugai duomenis išryškėja vis aktyvesnis savivaldybių dalyvavimas vietos kultūros paveldo pažinimo sklaidoje. Daugelis savivaldybių skiria lėšų Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienos renginių organizavimui, leidžiami informaciniai leidiniai arba monografijos apie vietos kultūros paveldą, įrengiami informaciniai stendai ir ženklai prie kultūros paveldo objektų. Tokiu būdu visuomenei ir vietos bendruomenei geriau pristatomas regiono savitumas, ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas. Be to palaikomas vietos bendruomenių kūrimasis ir jų iniciatyva saugant kultūros paveldo objektus (įvairūs renginiai, edukacinės programos, lankstinukai ir straipsniai vietinėje spaudoje).

Paveldo komisija taipogi paprašė savivaldybių pateikti informaciją apie kultūros paveldo apsaugos administravimą – ar yra įsteigtas paveldosaugos padalinys arba atskiras paveldosaugininko etatas (o jei nėra – kam ir kokia apimtimi yra priskirtos paveldosauginės funkcijos), ar savivaldybėje yra sudaryta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba bei nurodyti bent apytikrį lėšų poreikį kultūros paveldo objektų priežiūrai ir tvarkybai. Be to, buvo prašyta pateikti nuomonę, ar nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (tvarkymo planai) yra naudingi savivaldybėms organizuojant ir vykdant tvarkymą.

Reikėtų pažymėti, kad ne visos savivaldybės turi galimybę steigti kultūros paveldo apsaugos padalinius. Vienose savivaldybėse (didžiųjų miestų) paveldosaugos funkcijas atlieka paveldosaugos skyriai, kitose – vienas specialistas, dar kitur – už kultūros paveldo apsaugą atsakingam specialistui prie turimų paveldosaugos funkcijų yra priskirtos kitos, papildomos funkcijos. Dalyje savivaldybių administracijų už paveldosaugą atsakingi specialistai turi daug papildomų funkcijų ir tiesiogiai su paveldosauga susijusiam darbui gali skirti apie 25–30 proc. savo darbo laiko.

Kuriant naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją buvo tikėtasi, kad spartinant vertingųjų savybių nustatymo darbą, galėtų padėti savivaldybių nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, tačiau šiuo metu jų veikla vis dar silpna, o apskaitos dokumentų rengimo procesas pernelyg lėtas. Pastebimas daugumos savivaldybių nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų vangumas ir neveiklumas: mažas kultūros paveldo objektų įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbimas savivaldybės saugomais, neretai teikiami tik pasiūlymai panaikinti kultūros paveldo objektų teisinę apsaugą. Todėl manytina, kad savivaldybių vertinimo tarybų darbas priešingai nei tikėtasi, gali neigiamai paveikti tiek jau įrašytų į Kultūros vertybių registrą, tiek vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, teisėtai sudarant sąlygas tvarkyti juos ne pagal paveldosaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų nuostatas, tokiu būdu sunaikinant jų autentiškumą, vertingąsias savybes, ar netgi objektą nusprendžiant visiškai nugriauti.

Didžiojoje dalyje savivaldybių taikoma praktika, kai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos savivaldybėse ne(be)sudaromos, o atskirais atvejais savivaldybių administracijų užsakymu perkamos ekspertų (KPC) paslaugos, parengiant kultūros paveldo objektų ir objektų, turinčių vertingųjų savybių požymių, apskaitos dokumentaciją ir teikiant ją svarstyti ir tvirtinti KPD sudarytoms nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms.

Į klausimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (tvarkymo planų) naudingumo savivaldybėms organizuojant ir vykdant tvarkymą atsakė kiek daugiau nei pusę savivaldybių (32). Maždaug trečdalis tvirtino, kad tokie dokumentai yra reikalingi ir naudingi: palengvina darbą, padeda išvengti dviprasmybių ir neaiškumo, tačiau pabrėžė, kad juos reikėtų periodiškai atnaujinti ir tikslinti, o tvarkyba turėtų būti atliekama greitu metu po tvarkymo plano patvirtinimo, nes jei uždelsiama keletą ar keliolika metų, dažnu atveju keičiantis visuomenės poreikiams, tvarkymo planai praranda aktualumą. Dalis savivaldybių dėl įvairių priežasčių (nedidelio kultūros paveldo objektų skaičiaus jų teritorijoje, lėšų stokos, lėto ūkinės plėtros tempo) nemato poreikio rengti tvarkymo planų ir nurodė, kad tokie dokumentai turėtų būti rengiami tik kultūros paveldo vietovėms ir dideliems kultūros paveldo objektų kompleksams. Kelios savivaldybės pažymėjo, kad tvarkymo planų sprendiniai galėtų būti integruoti į kitus teritorijų planavimo dokumentus – savivaldybės bendrąjį ar jo dalių planus.

Savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo objektų apsaugai 2011–2017 m.

(pagal savivaldybių pateiktą informaciją)

Savivaldybės 2017 m. (Eur) 2016 m. (Eur) 2015 m. (Eur) 2014 m. (Lt) 2013 m. (Lt)
Akmenės rajono 6.133 14.221,76 22.942 43.404 43.404
Alytaus miesto 48.091,26 53.425,96 1.400 Lėšų neskyrė 50.000
Alytaus rajono 55.086 38.850 28.010 101.195 127.940
Anykščių rajono 48.099,03 71.222,09 67.481 223.052 382.056
Birštono 21.054 3.690 24.860 1.759,26 Lėšų neskyrė
Biržų rajono 20.250 9.438 21.377,20 723.482 78.090
Druskininkų 41.000 5.600 288.100 1.032.990 1.617.800
Elektrėnų 28.868,43 12.123,90 6.642,09 13.100 7.500
Ignalinos rajono 6.997 6.000 11.000 28.217 Nepateikė
Jonavos rajono 48.999,55 20.925,88 9.485 299.200 36.200
Joniškio rajono 29.410 46.960 38.253 208.800 33.849
Jurbarko rajono 31.474 34.017,19 15.338,80 47.128,64 30.766
Kaišiadorių rajono 49.700 93.790 19.970 19.450 30.100
Kalvarijos 58.450 1.644 1.270 166.400 19.600
Kauno miesto 742.527,59 564.763,01 314.246,52 776.361 1.025.870
Kauno rajono 262.900 353.100 397.487,14 209.734 2.965.079
Kazlų Rūdos 3.645 1.500 Nepanaudojo 4.315 3.000
Kėdainių rajono 265.600 164.700 104.300 215.400 881.593
Kelmės rajono 53.500 63.000 75.100 260.000 9.900
Klaipėdos miesto 2.285.880 1.578.345 1.414.382 2.604.589 817.900
Klaipėdos rajono 102.100 91.572 94.500 126.000 92.200
Kretingos rajono 61.550 42.000 100.570 74.900 34.500
Kupiškio rajono 105.520,79 7.313 2.896 10.000 14.800
Lazdijų rajono 4.250 59.000 5.707 123.797 123.797
Marijampolės 93.600 74.400 43.800 432.100 381.000
Mažeikių rajono 76.016,80 74.417,15 51.000 125.300 107.050
Molėtų rajono 38.850 17.700 18.790 103.915,47 54.000
Neringos 5.600 1.400 7.722 2.017,50 382.008
Pagėgių Nepateikė 59.800 7.568 260.670 Lėšų neskyrė
Pakruojo rajono 61.100 71.200 17.900 53.800 40.700
Palangos miesto 169.333,66 162.280,96 45.836,48 305.586,74 1.061.376
Panevėžio miesto 286.159,50 57.930,84 27.804 53.200 46.000
Panevėžio rajono 7.913,90 4.158,64 4.353,90 63.285,13 50.000
Pasvalio rajono 14.700 31.700 54.400 35.900 Nepateikė
Plungės rajono Nepateikė 14.892,86 156.324,67 356.848,37 454.144
Prienų rajono 15.205,21 28.890,51 8.117,83 10.098 3.724
Radviliškio rajono 42.200 62.800 45.458 96.940 120.100
Raseinių rajono 59.250 71.500 65.110 210.100 185.697
Rietavo 142.328,98 16.043,96 54.821 425.885,67 219.404
Rokiškio rajono 21.492 8.500 7.410 12.302,33 56.232
Skuodo rajono 35.590 13.524 16.660 90.500 38.900
Šakių rajono 44.868 34.238,60 287.422 173.510 134.176
Šalčininkų rajono 13.745,06 7.949,12 380.210,75 Nepateikė Nepateikė
Šiaulių miesto 180.682 92.506 16.780,87 Nepateikė 141.939
Šiaulių rajono 47.654 49.930 257.360 477.300 170.000
Šilalės rajono 24.980 21.658 9.781,58 70.596,86 3.179
Šilutės rajono Nepateikė 19.500 9.143 136.301 9.998
Širvintų rajono 6.113,62 1.798 2.448 28.367,65 11.881
Švenčionių rajono 33.002 20.157 16.400 Lėšų neskyrė 6.600
Tauragės rajono 44.427 20.888,90 43.423 172.966 33.700
Telšių rajono 21.100 24.800 59.200 581.200 204.300
Trakų rajono 33.020 11.578 198 17.000 Lėšų neskyrė
Ukmergės rajono 21.897,01 48.683,92 12.800 23.472,92 235.438
Utenos rajono 10.800 31.000 17.200 34.810 25.000
Varėnos rajono 16.946,63 7.658,02 10.233 36.829 10.000
Vilkaviškio rajono 1.700 4.200 4.700 13.860 133.500
Vilniaus miesto 539.696,95 517.762,95 254.792,75 1.519.311,27
Vilniaus rajono 8.360 34.000 599.931 187.870 119.000
Visagino Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė 2.753 Lėšų neskyrė
Zarasų rajono 82.190 Nepateikė 3.965,54 37.100 488.000
VISO: 6.563.607,97 5.056.649,22 5.684.383,12 13.464.970,81 13.352.990

Informacija parengta pagal savivaldybių pateiktus duomenis

Kultūros paveldo komisijos inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.