Atskirose, ypač didžiosiose, savivaldybėse teritorijų plėtojimo ėmęsi pionieriai būdavo „baudžiami“ prievole įrengti infrastruktūrą, o kiti turėdavo pranašesnes konkurencines sąlygas – prisijungdami prie savivaldybei perduotų tinklų, galėdavo nusirašyti tas sąnaudas, kurias tekdavo prisiimti pirmajam investuotojui. Tad įstatyme numatytas kompensavimo mechanizmas nekilnojamojo turto projektų plėtotojams yra, be abejo, vienas aktualiausių ir suteiks daugiau skaidrumo, viešumo bei prognozuojamumo“, – komentavo pašnekovas.

LNTPA vadovo M. Statulevičiaus teigimu, įstatymu įtvirtinti nuostatai ir savivaldybėms leis lengviau planuoti plėtros pajėgumus: „Bus aišku, kiek plėtotojas investuos į infrastruktūrą, kiek lėšų sukris į jos plėtrai skirtą fondą, bus įrengtos tokios komunikacijos, kokių reikia: pakloti reikiamo diametro vamzdžiai, nutiesti tinkami keliai ir panašiai.“

Persipina skirtingi interesai

M. Statulevičiaus pastebėjimu, nors kai kurios savivaldybės ir iki šiol rinko viešajai infrastruktūrai plėtoti skirtas lėšas, jos nebūtinai būdavo panaudojamos tikslingai. „Šios lėšos neturėtų būti perskirstomos savivaldybės biudžete ir dingti bendrame katile, kaip būdavo iki šiol. Todėl labai svarbu, kad įstatyme bus įtvirtintas specialus fondas, kuris bus skirtas tik infrastruktūros plėtrai. Be to, tam tikroje geografinėje zonoje, seniūnijoje ar teritorijoje generuojamos lėšos turėtų būti paskirstomos toje pat vietoje, tai yra lokaliai mokami pinigai ir naudą turėtų kurti lokaliai“, – įsitikinęs M. Statulevičius.

Nors pašnekovas pripažino, kad Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas gimė pavėluotai, abejoja, ar tai padarė lemiamą įtaką nesubalansuotai periferinių miestų zonų plėtrai: „Veikiau išskirčiau paties miesto deklaruojamą politiką, tai, ar savivaldybė skatina vidinę plėtrą. Jei toks įstatymas būtų įsigaliojęs anksčiau, plėtotojai galbūt būtų turėję geresnes konkurencijos sąlygas, kuriais atvejais galbūt būtų buvęs įperkamesnis būstas. Tačiau visa tai, be abejo – spekuliatyvūs spėjimai.“

Apibendrindamas projekto gaires, LNTPA vadovas M. Statulevičius antrino AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriui M. Narmontui – pašnekovo nuomone, kertiniai nuostatai, sugulę į koncepciją ir įstatymą, vertintini pozityviai.

„Žinoma, šiuo atveju persipina daugelio pusių – projektuotojų, architektų, nekilnojamojo turto projektų plėtotojų, savivaldybių bei jų įmonių, didžiųjų infrastruktūros tiekėjų – interesai. Tad tik po tam tikro laiko išryškės, kokiu keliu nueita, kokios išimtys taikytinos ir panašiai. Teritorijų planavimo įstatymas galioja metus, ir dabar surenkamos pirmosios pastabos, daromi pirmieji pataisymai. Tad pasitikrinama ne popieriuje, o praktikoje“, – kalbėjo pašnekovas.

KOMENTARAS

Mindaugas PAKALNIS

Bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas-urbanistas

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, be abejo, reikalingas, tačiau vienas dalykas – jo populiarumas, nes kalbame apie tam tikrus mokesčius, kitas dalykas – ar visi šiuo metu numatyti nuostatai išliks. Patirtis rodo, kad neretai klaidžiodami po Seimą, komitetus ar Vyriausybės koridorius įstatymai taip pasikeičia, kad jų nebeįmanoma pažinti.

Jei viskas bus taip, kaip dabar numatyta, mano galva, tai bus puikus įrankis teritorijų plėtros procesams reguliuoti ir valdyti.