Sąmoningėdami siekiame mažinti energijos suvartojimą ir, kaip tik įmanoma plačiau, naudoti atsinaujinančios energijos išteklius. Tokiu būdu galima tvariai su minimaliai neigiamu aplinkai poveikiu gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo ir vandens, o ne naudojant iškastinį kurą. Šiuos ir kitus klausimus praėjusią savaitę kėlė šalies inžinerinė bendruomenė, projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos inicijuotojoje konferencijoje „Saulės moduliai ant stogo. Nauda žinoma, o rizika?”.
Konferencijoje dalyvavo savo srities ekspertai: Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Martynas Matulevičius kalbėjo apie fotovoltikos gaisrus ir jų efektą plokštiems stogams bei gesinimo ypatumus, UAB Rockwool techninis vadovas Andrius Buska susirinkusius kvietė diskutuoti apie tai, ar stogai paruošti saulės modulių montavimui, o saulės baterijų įrengimo praktika bei patirtimi dalijosi Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas. Apie saulės elektrines ant stogų, rizikas ir rizikų valdymą draudimu pasakojo UADBB „Rizikos cesija“ verslo klientų plėtros grupės vadovas Rokas Kalendra, o UAB Statybos projektų ekspertizės centro, statybos projektų ir statinio ekspertizės vadovė Jelena Čepulėnienė pasakojo apie pagrindinius iššūkius įrengiant saulės baterijas ant stogų, rašoma pranešime spaudai.
Prieš daugelį dešimtmečių atsinaujinančios energijos era pradėta naudojant hidroenergiją. Šiandien ši sritis jau pasiekusi tokį lygį, kad liko mažai augimo galimybių. Pastaruosius 20 metų vis plačiau plėtojama ir naudojama vėjo, saulės energija. Panašu, kad artimiausiu metu šios sritys turėtų dar smarkiau suklestėti. Saulės energija yra bene dažniausiai naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis. Tai – puikus būdas gauti „švarios“ energijos kaip tik ten, kur jos reikia.
Kalbant apie jau pastatytus pastatus žinome, kad jie sunaudoja nemažai energijos, ypač šildyti šaltuoju metų periodu, tačiau pastebėta, jog ir vasarą energijos poreikis nuolat didėja dėl patalpų vėsinimo poreikio.
Teisinė aplinka
Pasauliniu mastu atsinaujinančių energijos išteklių poreikis nuolat auga – ypač Europoje, kurioje intensyviai kuriama teisinė aplinka, siekiant užtikrinti efektyvų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, ką daugelis šalių ir skatina. Kai kuriose iš jų atsiranda ir teisės aktų, aiškiai reguliuojančių šią sritį. Kitose šalyse yra privačių iniciatyvų, pavyzdžiui, iš gaisrinės saugos asociacijų ir draudimo įmonių. Tai sveikintina, tačiau pavieniai veiksmai gali sukelti ir tam tikrų problemų, ypač kai valstybėse narėse pradeda skirtis reikalavimai ir įgyvendinimo tvarka.
Siekiant sukurti vienodas sąlygas išleistos rekomendacijos (gairės), kuriose remiamasi Europos Sąjungos (ES) saulės energijos strategija, rašoma pranešime spaudai. Vienas tikslų – siekti, kad statytojai būtų teisiškai įpareigoti pastatuose įrengti įrenginius, gaminančius energiją iš saulės.
Į ES pasiūlymą įtrauktas saulės modulių, dar vadinamų fotovoltinėmis plokštėmis, įrengimas ant pastatų stogų:
■ Visų naujų visuomeninės ir komercinės paskirties statinių, kurių stogo plotas viršija 250 m2 – nuo 2027 m.;
■ Visų esamų visuomeninės ir komercinės paskirties statinių, kurių stogo plotas viršija 250 m2 – nuo 2028 m.;
■ Visų naujų gyvenamosios paskirties statinių – nuo 2029 m.
Reikalavimas įrengti saulės modulius yra tik dalis minėtos strategijos. Strategijoje numatytos ir tokios priemonės kaip išmetamo anglies dioksido mažinimas pramonės srityje, dujų tiekimo diversifikavimas ir keitimas, vandenilio energijos naudojimo plėtra.
Saulės energijos rinkos tendencijos
Vėjo ir saulės energija sudaro apie 40 proc. atsinaujinančiosios energijos rinkos. Saulės energijos rinkos dalis auga sparčiausiai.
2020 m. pabaigoje sumontuotų saulės jėgainių galia pasauliniu mastu siekė maždaug 800 GW. Šis pajėgumas auga maždaug po 140 GW per metus. Europoje sumontuotų saulės jėgainių galia 2020 m. pabaigoje buvo apie 136 GW.
Nauja iniciatyva siekiama gerokai padidinti per metus sumontuojamų jėgainių galią: iki 320 GW 2025 m., ir iki 600 GW – 2030 m. Tam, kad būtų lengviau suvokti saulės energijos rinkos mastą, verta prisiminti, jog vienas šiuolaikinės atominės elektrinės branduolinis reaktorius kasmet pagamina apie 1,5 GW.
Lietuvos žaliosios energijos statistika
Gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius 2 metus Lietuvoje auga eksponentiškai. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis. Palyginimui, 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., pernai metų pabaigoje – jau virš 42 tūkst., o per 3 pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkst. Visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos.
Tad įrengiamų saulės elektrinių kiekis nuolat auga, o kartu ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos kiekis.
Saulės energijos naudos žinomos – o rizikos?
Sparčiai augant elektros energijos kiekiui gaminamam saulės modulių sistemomis kyla ir gaisrų atvejų, susijusių su tokių sistemų eksploatavimu. Dėl populiarumo ir įrengimo mastų problema tik didės, ir kai kurių šalių priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos jau pradėjo rinkti tam tikrus duomenis ir statistiką apie gaisrus, susijusius su tokių sistemų gaisrais.
Tarptautinės energetikos agentūros paskelbtų turimų duomenų analizė parodė, apie 51 % gaisrų kilo dėl elektrinio komponento gedimo, susijusio su saulės modulio sistemos gedimu (pvz. inverteriai, jungtys ir izoliatoriai). Tai dažniausia lėmė montavimo klaidos – arba taip vadinamas „žmogiškasis faktorius“ . Likusius 49 % gaisrų sukėlė nežinomas komponentas arba uždegimo šaltinis, nesusijęs su sistema.
Verta paminėti, kad nėra vieningo statybos produktų gaisrinio pavojingumo vertinimo Europos Sąjungoje. Ta pati situacija ir su saulės modulių įrengimu ant pastatų ar jų konstrukcijomis. Kiekviena šalis tvarkosi pati, kuria metodikas, arba nieko nedaro, nes nėra įvykę skaudžių nelaimių. Laukti nereikėtų – verta sukurti vieningą standartizuotą metodiką, kaip saugiai saulės moduliai turi būti įrengti ir eksploatuojami be rizikų.
Kaip pavyzdžius šalių, kuriose reglamentavimas jau numatytas, galima paminėti Italiją ir Prancūziją, o daugelyje kitų šalių yra įvairių asociacijų parengtos ir patvirtintos rekomendacijos. Galima rasti ir atskirų draudimo įmonių taisykles, susijusias su rizikos vertinimu.
Visos konferencijos metu temą lydėjo esminis klausimas – šalyje saulės elektrinių temos klausimui itin trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo. Taip pat buvo išgryninti kiti bendruomenei aktualūs klausimai:
- Sukurti ir pradėti sistemingai rinkti duomenis apie gaisrus, susijusius su atsinaujinančios energijos gamybos įrenginiais. Dabar, ko gero, fiksuoti atvejai priskiriami „Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimams“;
- Inicijuoti saugaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių parengimą, numatant konkrečias schemas ar sprendimus, mažinančius gaisro kilimo ar išplitimo rizikas;
- Remiantis kitų šalių ar organizacijų patirtimis parengti rekomendacijas, kaip saugiai įrengti saulės elektrines ant stogų;
- Informuoti visuomenę apie galimas problemas ir sprendimo būdus, metodiškai mokyti specialistus, kaip saugiai montuoti ir eksploatuoti įrenginius.
Konferencijos iniciatorius – Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija (PEGSĮA).
