Šiemet parama saulės elektrinėms ir energijos kaupikliams bus mažesnė nei anksčiau, tačiau ekspertai ramina – tai nėra signalas stabdyti investicijas. Priešingai, rinka pasiekė brandą, kurioje saulės elektrinės atsiperka net ir esant kuklesnei valstybės paramai, o sprendimus vis dažniau lemia ne dotacijų dydis, bet reali ekonominė nauda namų ūkiui.
„Svarbiausia žinia gyventojams labai paprasta – nieko blogo neįvyko. Paramos sumažėjimas nereiškia, kad saulės elektrinės tapo mažiau naudingos. Priešingai – jos tapo pigesnės, o technologijos subrendo iki lygio, kai mažesnė parama yra reikalinga, kad saulės elektrinė būtų viena iš patraukliausių investicijų namų savininkui“, – sako saulės energetikos sprendimus diegiančios bendrovės VEESLA direktorius Dominykas Katilius.
Saulės elektrinės ir energijos kaupimas tampa norma
Pastaraisiais metais saulės energetikos rinka Lietuvoje sparčiai augo – daugėjo ne tik įrengtų elektrinių, bet ir gyventojų, investuojančių į energijos kaupimo sprendimus. Tai lėmė tiek technologijų atpigimas, tiek augantis gyventojų supratimas, kad nuosava elektros gamyba bei kaupimas yra ilgalaikė, prognozuojama investicija.
„Žmonės renkasi ne vien saulės elektrines. Vis dažniau jie galvoja apie visą sistemą – gamybą, kaupimą ir vartojimą. Tai leidžia ne tik sumažinti sąskaitas, bet ir tapti mažiau priklausomiems nuo elektros kainų svyravimų dešimtmečiams į priekį“, – teigia D. Katilius.
Augantį pasitikėjimą saulės energetika patvirtina ir skaičiai – 2025 metų pavasarį ESO fiksavo apie 140 tūkst. gaminančių vartotojų, o augimo tempai rodo, kad artimiausiais metais šis skaičius toliau didės. Kartu su gaminančių vartotojų skaičiumi sparčiai auga ir energijos kaupiklių diegimas, leidžiantis namų ūkiams dar labiau sumažinti priklausomybę nuo tinklo.
Kodėl saulės elektrinės ir energijos kaupikliai vis dar atsiperka
Vienas dažniausių klausimų, kylantis gyventojams, – ar mažėjant paramai saulės elektrinės ir energijos kaupikliai vis dar atsiperka. Praktika rodo, kad taip, o kai kuriais atvejais – net greičiau nei anksčiau.
Jeigu 2022 metais vidutinė saulės elektrinės investicija po paramos siekė beveik 8 tūkst. eurų ir atsipirkdavo per maždaug trejus metus, tai šiandien analogiškos galios sistema kainuoja beveik perpus pigiau. Net ir sumažėjus paramai, bendra investicija po paramos 2026 metais gali būti mažesnė nei 4 tūkst. eurų, o atsiperkamumo laikotarpis – trumpesnis nei dveji metai.
„Šiandien atsiperkamumą lemia ne subsidijos dydis, o teisingai parinkta sistema ir realūs vartojimo įpročiai. Subalansuota saulės elektrinė kartu su energijos kaupikliu leidžia maksimaliai išnaudoti pagamintą elektrą ir pasiekti labai greitą grąžą“, – sako „Veesla“ vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad saulės elektrinės vertė šiandien skaičiuojama ne tik sutaupytomis lėšomis. Nuosava elektros gamyba kartu su energijos kaupikliu leidžia sumažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir suteikia papildomo saugumo nutrūkus elektros tiekimui.
Dar vienas svarbus argumentas, kuris dažnai lieka šešėlyje, – saulės elektrinių ilgaamžiškumas. Šiuolaikiniams saulės moduliams taikomos 25–30 metų gamintojo garantijos, inverteriams – 10 ir daugiau metų.
„Tinkamai parinkti energijos kaupikliai leidžia efektyviau išnaudoti leistiną galią ir sumažinti elektros nuostolius, ypač namų ūkiuose, kuriuose elektros vartojimas aktyvus visą dieną. Tai nėra sprendimas keleriems metams. Tai infrastruktūra, kuri veikia dešimtmečiais ir kasdien generuoja realią naudą“, – pabrėžia D. Katilius.
Ką svarbu žinoti planuojantiems investiciją 2026 metais?
Planuojant saulės elektrinę artimiausiais metais, ekspertai pataria sprendimą vertinti kaip ilgalaikę namų ūkio infrastruktūrą. Net jei energijos kaupiklis neįrengiamas iš karto, verta rinktis hibridinį inverterį – tai leis ateityje be papildomų kaštų prisitaikyti prie augančio elektros vartojimo ar kaupimo sprendimų.
„Vis daugiau namų ūkių naudoja elektromobilius, šilumos siurblius ar kitus elektros sprendimus, todėl svarbu galvoti ne tik apie tai, kiek elektros pagaminsite šiandien, bet ir kaip sistema veiks po penkerių ar dešimties metų“, – sako D. Katilius.
Kitas svarbus aspektas – pasiruošimas valstybės paramos kvietimams. Nuo 2026 metų ant stogų įrengiamoms saulės elektrinėms planuojama 170 eurų parama už kilovatą, o maksimali remiama galia sieks iki 7 kW. Kompleksiniams sprendimams, kai diegiama saulės elektrinė kartu su energijos kaupikliu, numatoma iki 3 500 eurų parama, o atskiriems energijos kaupikliams – 170 eurų už kilovatvalandę. Kvietimai bus organizuojami etapais, todėl iš anksto atlikta energetinė analizė ir parengti dokumentai leidžia sprendimus priimti ramiai, ne skubant ir nepasiduodant baimėms dėl terminų.
„Svarbiausia – ne laukti neaiškaus momento, o pasiskaičiuoti ir sprendimą priimti remiantis faktais“, – apibendrina D. Katilius.
