Ne tik efektyvūs, bet ir stilingi, elegantiški integruotoms saulės elektrinėms skirti moduliai lengvai pritaikomi įvairios paskirties pastatuose: komerciniuose, pramoniniuose, ūkiniuose, administraciniuose ir biurų, individualiuosiuose ar daugiabučiuose. Moduliai gali būti integruojami visokio tipo stoguose, fasaduose, tarp jų – ir stiklo fasaduose, balkonuose.

↑ Saulės kolektoriai gali būti montuojami kaip stiklinis fasadas.
↓ Gali būti įleisti į stogo dangą – ekonomiškas ir estetiškas sprendimas.

Gamintojai siūlo atkreipti dėmesį ir į vadinamuoju piramidiniu, grublėtu stiklu dengtus saulės modulius, kurie ne tik yra ypač estetiški, bet ir itin tinka integruoti į fasadus. Gaudydamas spindulį šis stiklas jį daugybę kartų sulaužo, tad spindulys į saulės elemento celę patenka daug kartų, taip padidindamas efektyvumą, kuris šiaip nukentėtų dėl nepalankaus saulės modulio įrengimo kampo.

Saulės kolektoriai į pastatų fasadus ar stogus integruojami ne tik statant naujus, bet ir atnaujinant pastatus. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Bylefelde, atnaujinant 14 gyvenamųjų namų į 100 milimetrų storio putų polistireno sluoksnį buvo įmontuota po 110 kvadratinių metrų saulės kolektorių (iš viso 660 kvadratinių metrų), kurie ne tik atlieka šiltinimo funkciją, bet ir padengia apie 50 proc. pastato šilumos poreikio.

Pagrindinis kriterijus – kaina

VGTU doc. dr. G. Šiupšinskas įpratęs prie klausimų, per kiek laiko saulės kolektorius atsipirks arba kokia sistema individualiuosiuose namuose tinkamiausia. „Didžiajai daliai gyventojų pagrindinis prioritetas – kaina, o ne kokybė. Įsirengusieji pigiausius saulės kolektorius neretai pareiškia: atsinaujinantys energijos šaltiniai neveikia“, – komentavo pašnekovas.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys antrino G. Šiupšinskui. Į pastatą integruotos saulės sistemos Lietuvoje šiandien yra dar gana retas sprendimas: „Šios technologijos eilinio lietuvio kišenei sunkiai prieinamos. Tačiau komfortą, estetinį vaizdą ir kitus privalumus pinigais sunku įvertinti.“