Augantis elektros energijos poreikis yra viena aktualiausių globalinių problemų. Mokslininkų teigimu, didžioji jo dalis gali būti patenkinama iš saulės šviesos gaunama elektra. Kad ateityje tai taptų realybe, technologijos yra nuolat tobulinamos ir ieškoma įvairių jų pritaikymo būdų.
Saulės elektrinių projektavimo, rangos ir priežiūros įmonės „I+D Energias Lietuva“ vadovas Andrius Džiaugys seminare „Inovatyvūs sprendimai tvariems pastatams“ pasidalijo žiniomis apie saulės energijos panaudojimą.
Pasak pranešėjo, saulės energija tampa vis pigesnė, o naudojama įranga tobulesnė, efektyvesnė ir plačiau pritaikoma. Panešime pažymėta, kad planuojamas saulės energijos panaudojimas pasaulyje iki 2050 m. išaugs nuo 1 iki 16 procentų. Prognozuojama, kad per dešimtmetį nuo 2017 m. saulės modulių kaina pasaulinėje rinkoje kris iki 27 proc.
Galingiausias atsinaujinančiosios energijos šaltinis
Kiekvieną sekundę saulė skleidžia į žemę tiek energijos, kad jos pakaktų patenkinti visų planetos gyventojų energijos poreikį daugiau nei dvi valandas. Teorinis metinis saulės energijos potencialas yra 60 kartų didesnis už vėjo, 2,2 tūkst. kartų už geoterminės energijos, beveik dvigubai tiek kartų už biomasės ir 36 tūkst. – už hidroenergijos potencialą.
„Saulės šviesos panaudojimo potencialas yra didžiulis ir nuolat augantis visame pasaulyje. Saulė spinduliuoja energiją visą laiką, tad mums svarbu tik rasti geriausią būdą, kaip šią nemokamą energiją paversti reikalinga elektros energija. Kol kas tai geriausiai atlieka fotovoltinės sistemos“, – aiškina A. Džiaugys.
Saulės energija yra ilgaamžė, nemokama, nesukelia šiltnamio efekto, neardo ozono sluoksnio. Net ir debesuotomis dienomis fotovoltinės elektrinės generuoja elektrą, tad šiuo energijos šaltiniu gali naudotis visos šalys, nepriklausomai nuo geografinės padėties.
Nepaisant teorinių galimybių, 2018 metais mažiau nei 2 proc. pasaulio ir 0,5 proc. Lietuvos energijos buvo gaunama iš saulės, tačiau šis skaičius nuolat auga. Dėl technologinės pažangos saulės energijos panaudojimas tampa prieinamesnis ir sparčiai populiarėja.
Efektyvumas auga
Analitikų nuomone, saulės energijos efektyvumas iki 2070 m. išaugs nuo 16 iki 27 procentų. Siekdamos taupyti sąnaudas ir tausoti aplinką, vis daugiau Lietuvos įmonių renkasi gaminti žaliąją elektros energiją.
[su_quote cite=”A. Džiaugys”]Tendencijos rodo, kad ateityje pastatai gaminsis elektrą patys: langai bus padengti permatoma plėvele, kuri bus iš medžiagos, gebančios sugerti saulės spindulius ir juos konvertuoti į elektros energiją[/su_quote]Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad įmonės „I+D Energias Lietuva“ bendrovei UAB „Lietmeta“ per 5 mėnesius įrengta 100 kW saulės elektrinė atsipirks per 8 metus ir kasmet sutaupys 48 t anglies dioksido. Ji pagamins 17 proc. suvartojamos energijos ir tarnaus ilgiau nei 25 metus.
Šiais metais įmonės „I+D Energias Lietuva“ bendrovei „Retal Lithuania“ įrengtos 1,4 MW galios didžiausios Baltijos šalyse saulės elektrinės ant stogo projekto vertė viršija milijoną eurų, o modulių efektyvumas – 18,5 proc., tai leidžia tikėtis gerų atsiperkamumo rezultatų.
Gyventojai, skatinami valstybės, taip pat naudojasi proga sutaupyti. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas suteikia jiems apie 25 proc. paramą, dėl kurios elektrinės atsiperka per maždaug 7 metus. Nuo šių metų spalio įsigaliojęs Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas leidžia įsigyti ir dalį nutolusios elektrinės (t. y. tapti dalininku elektrinės, kuri įrengta ne paties savininko valdomame pastate ar sklype).
Didžiausiam efektyvumui pasiekti patariama rinktis optimizuotas saulės modulių sistemas, nes jos leidžia matyti kiekvieno modulio veikimą atskirai ir užtikrinti, kad vienas silpniau veikiantis modulis nedarytų įtakos kitų modulių darbui.
Priežiūra nereikalauja išlaidų ar specifinių žinių
Saulės elektrinės pasižymi ilgaamžiškumu ir techniniu patikimumu. Ant gyvenamųjų namų stogų įrengtose saulės elektrinėse, kitaip nei vėjo, nėra judančių ir susidėvinčių dalių, jose nenaudojamas vanduo, nereikalingi tepalai ar kuras. Standartiškai saulės moduliams suteikiama 25 m. našumo garantija, o įtampos keitikliams – nuo 5 iki 25 metų.
Saulės elektrinės nereikalauja ypatingos priežiūros. Jei moduliai apsineša purvu, tuomet juos reikia nuplauti vandeniu kartą per metus. Taip pat kartą metuose reikia atlikti profilaktinį patikrinimą.
Įmonės „I+D Energias Lietuva“ įrengiami įtampos keitikliai leidžia stebėti modulių darbą nuotoliniu būdu. Naudojantis telefonu ar kompiuteriu, visada galima patikrinti, ar viskas veikia našiai, kiek elektros energijos pagaminama. Tam nereikia jokių specifinių žinių ar gebėjimų.
Elektrinės tampa vis plačiau pritaikomos
Saulės elektrinės įrangą sudaro moduliai, įtampos keitikliai ir konstrukcijos. Brangiausi yra moduliai, saulės energiją verčiantys nuolatine elektros srove. Įtampos keitikliai nuolatinę elektros srovę verčia kintamąja, kad ji galėtų būti perduodama elektros tinklais. Konstrukcijos suteikia galimybę elektrinę montuoti įvairiose vietose – ant stogų, žemės, fasadų.
„Kol kas dar yra nusistovėjęs standartas saulės elektrines statyti ant žemės arba ant stogų. Tačiau vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į saulės modulių panaudojimą ne tik elektros gamybai – juos galima pritaikyti kaip dizaino elementą pastato sienoms ar integruotai stogo dangai“, – sako A. Džiaugys.
Jau yra sukurtas „Saulės audinys“ – fotovoltiniai elementai, kurių dydis yra vos 3 mm x 1,5 mm. Negana to, šis audinys yra lankstus ir pritaikytas dėvėti, todėl gali būti panaudojamas drabužiuose. Notingamo universiteto mokslininkų sukurtame bandomajame modelyje iš tokio drabužio buvo gauta pakankamai energijos išmaniajam telefonui įkrauti.
Negana to, mokslininkai nuolat tobulina trečiosios kartos iš tirpalų gaminamus organinius ir hibridinius saulės elementus. Tai gali būti ypač plona (500 nm), pusiau skaidri plėvelė, absorbuojanti visą matomą saulės spektrą. Jos įrengimas nėra sudėtingas – kainuoja mažiau nei įprastų fotovoltinių modulių. Plėvelė yra universali ir estetiniu požiūriu – architektūroje šia medžiaga gali būti dengiami langai ar pastatų sienos.
„Tendencijos rodo, kad ateityje pastatai elektrą sau gaminsis patys. Langai bus padengti permatoma plėvele, kuri bus iš medžiagos, gebančios sugerti saulės spindulius ir juos konvertuoti į elektros energiją. Fasado medžiagos bus padengtos atitinkama plėvele, kad duotų dvigubą naudą tiek kalbant apie dizainą, tiek apie elektros pasigaminimą“, – pažymi A. Džiaugys.
Apie „I+D Energias“
„I+D Energias“ savo veiklą pradėjo 2007 m. Ispanijoje. Įmonė, kurios specializacija – saulės elektrinių projektavimas, įrengimas ir priežiūra, jau įgyvendino projektus Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje ir kitose šalyse. Nuo 2007 m. „I+D Energias“ įrengė per 200 MW saulės elektrinių, iš kurių net 27 MW – ant komercinių ir pramoninių pastatų stogų. 2017-aisiais „I+D Energias“ ir lietuvių investicijų valdymo bendrovė „Sun Investment Group“ įkūrė bendrą įmonę „I+D Energias Lietuva“, kuri yra viena aktyviausių rinkos dalyvių teikiant sprendimus pramonės įmonėms. To pavyzdys – įmonei „Retal Lithuania“ pastatyta didžiausia elektrinė ant stogo Baltijos šalyse.
RĖMĖJO TURINYS
