Konkurencijos taryba daro viską, kad iš Palangos ir palangiškių būtų atimtas baseinas. Kam iš tikrųjų atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar privačiam verslui?

Būtent taip pavadinome Palangos savivaldybės administracijoje pirmadienį įvykusią spaudos konferenciją ir viešai iškėlėme klausimus dėl Konkurencijos tarybos veiksmų: kieno interesus iš tikrųjų gina ši valstybės institucija, tampanti savotišku verslo struktūrų lobistu ir padėjėju, nusavinant savivaldybių pastatytą viešąjį turtą. Kodėl Lietuvoje savivaldybių pastatyti baseinai, arenos ir kiti viešojo sektoriaus objektai patenka į vienas ir tas pačias verslo rankas ir kodėl ne kas kitas, o būtent Konkurencijos taryba skatina tokią objektų koncentraciją ir paslaugų monopolizavimą bei tam talkina?

Neseniai Palangos miesto savivaldybė gavo Konkurencijos tarybos pranešimą – bus sprendžiama, kad Palangos miesto baseinas, kurį Palangos savivaldybė pastatė savo iniciatyva bei išskirtinai valstybės ir savivaldybės lėšomis, per 12 mėnesių nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo datos būtų perduotas privačiam verslui.

Gruodžio 5 d. baigėsi terminas, kai Palangos savivaldybė galėjo pateikti ir pateikė savo atsiliepimą į Konkurencijos tarybos pranešimą. Po to seks galutinė procedūra – Konkurencijos taryba priims savo nutarimą.

Akivaizdi ir plika akimi matoma tendencija, jog pagrindiniai sporto, pramogų ir renginių objektai pajūryje, o ir visoje Lietuvoje, koncentruojami vienose rankose, stebime ir akivaizdų vienos tam tikros sferos rinkos monopolizavimą, kai konkurencija yra praktiškai apribojama, o ne skatinama. Ir, mūsų manymu, tokiai koncentracijai, savotiškiems monopoliams ir konkurencijos ribojimui akivaizdžiai talkina Konkurencijos taryba, kuri turėtų rūpinti rinkos demonopolizavimu, bet atlieka priešingus veiksmus.

Didžiausi ir pagrindiniai sporto, pramogų ir renginių objektai pajūryje – Klaipėdos arena, Klaipėdos baseinas ir kiti – jau sutelkti vienose ir tose pačiose verslo rankose. Tos pačios to paties verslo rankos valdo ir Kauno „Girstučio“ baseiną. Dabar atėjo eilė į tą patį monopolį patekti ir Palangos baseinui? 

Panagrinėkime, kokiam veiklos modeliui talkina Konkurencijos taryba. Štai keli pavyzdžiai:

Klaipėdos miesto baseinas arba Klaipėdos daugiafunkcinis sveikatingumo centras. Atidarytas 2018 m. Projektavimo ir statybos darbų vertė – beveik 17 mln. Eur, baseinas pastatytas už ES struktūrinių fondų, valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšas. Iš viešos ir prieinamos informacijos matyti, kad objektas koncesininkui perduotas valdyti 15 metų, jis per visą šį laiką turės investuoti apie 400 tūkst. eurų – nupirkti sporto inventoriaus, suoliukų ir pan., arba apie 26,6 tūkst. eurų per metus. Tuo tarpu baseiną pastačiusi Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo per metus iš koncesininko nusipirkti paslaugų, kurių vertė apie 200 tūkst. eurų. Tad per visą nuomos laikotarpį savivaldybė, pati pasistačiusi baseiną, nuomininkui turės sumokėti apie 3 milijonus eurų?

Kauno Sporto ir pramogų kompleksas „Girstutis“ su trimis baseinais po rekonstrukcijos atidarytas 2013 m. Rekonstrukcijos darbų vertė – 6,1 mln. Eur. Lėšos – ES struktūrinių fondų, valstybės, Kauno miesto savivaldybės.

Valdo tie patys koncesininkai, kaip ir Klaipėdos baseiną. Nuomos terminas – 10 metų. Koncesininkai per šį laikotarpį turės investuoti apie 447 tūkst. eurų, arba apie 45 tūkst. eurų per metus. Kauno savivaldybė taip pat iš koncesininko perka moksleivių mokymo plaukti paslaugas.

Tad, kaip matome, idealus biznis verslui! Na, įsivaizduokite – palangiškiai priima savo būstuose poilsiautojus ir dar sumoka jiems už tai, kad šie atvažiavo. Tai normalu? Mes nesutinkame su tokiu biznio modeliu!

Palanga daugiau kaip 20 metų neturėjo savo baseino – siūlėme privataus kapitalo verslui: ateikite, pastatykite! Rasime ir žemės sklypą, penkerius metus atleisime ir nuo nekilnojamojo turto, ir nuo žemės mokesčių. Norinčiųjų neatsirado.

O štai kai Savivaldybė 2017 m. pati ėmėsi iniciatyvos užtikrinti viešąsias paslaugas ir pastatyti baseiną moksleiviams mokytis plaukti, Sporto centro ugdytiniams sportuoti, senjorams ir kūdikiams, o ir visiems palangiškiams, sveikatinti, ir jį 2019 metais atidarė, iškart, vos po kelių mėnesių, jau sulaukė Konkurencijos tarybos dėmesio ir tyrimo. Jau ketveri metai mums išsukinėjamos rankos ir mes varu varomi mūsų baseiną atiduoti privatininkams.

Teigiama, kad mes neva ribojame konkurenciją, ribojame verslo galimybes dirbti šių paslaugų rinkoje. Maža to, mus bando įtikinti, kad švietimo veikla, kurios nefinansuoja valstybė ir kuri priskiriama ikimokykliniam, užklasiniam ar neprivalomajam ugdymui, galėtų būti laikoma ekonomine bei ūkine veikla. Tai gal tada ir Moksleivių namus su užklasine veikla, Sporto centrą, Muzikos mokyklą taip pat reikia išnuomoti koncesininkams?

Štai keletas skaičių: nuo 2019 m. kovo mėnesio, kai atidarytas Palangos baseinas, mūsų miesto moksleiviai baseine nemokamai apsilankė apie 76 tūkst. kartų. Nemokamai lankosi ne tik antrokai, kuriems visoje Lietuvoje valstybė ir savivaldybės skiria lėšų įgyvendinant mokymo plaukti programą. Mūsų baseine nemokamai plaukimo pamokas lanko beveik visų amžiaus klasių moksleiviai! Ir Savivaldybė NEPERKA šių paslaugų už šimtus tūkstančių eurų per metus.

Vien nuo šių metų sausio iki lapkričio labai ženkli senjoro nuolaida mūsų baseine pritaikyta 3807 kartus. Jūs tikite, kad koncesininkas mūsų baseine šeimininkautų, pasiūlydamas tokias pačias sąlygas?

Teisingai spaudos konferencijoje sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius: „Akivaizdu, kad atsiranda nauja verslo rūšis, kai nereikia įdėti kapitalo, investicijų, reikia tiesiog sulaukti, kol savivalda pastatys baseiną, areną, koncertų salę, o tada objektus nusavinti. Yra toks terminas, ypač užsienyje, – skvoteriai. Tai asmenys, kurie neteisėtai apsigyvena, perima tavo turtą, o po to net teismo sprendimais neįmanoma su jais atsisveikinti“.

Beje, Neringos mero D.Jasaičio nuomone, Konkurencijos taryba turėtų kuo greičiau registruotis lobistais, nes ji būtent tą daro. „O jeigu daro, tai kur žiūri prokuratūra, kurios priedermė ginti viešąjį interesą“, – žurnalistams sakė kolega Darius.

Įsiklausykite į Kretingos rajono mero Antano Kalniaus žodžius: „Mes irgi kvietėme, kad į mūsų rajoną ateitų verslininkai, kurie pastatytų sporto kompleksą, baseiną, bet norinčių nėra. Šiandien visa tai statome už savo bei valstybės lėšas, tai kainuoja 6,5 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Jau esame gavę ne vieną pasiūlymą koncesijai, mums koncesininkų paslaugos, teikiamos mūsų pačių pastatytame objekte, kainuotų apie 500 tūkst. eurų per metus. Bet kai kviečiame prisidėti prie statybų, visi sutartinai atsisako“.

Kolega Šiaulių meras Arūnas Visockas įsitikinęs, kad Palangos atvejis – tai ledkalnio viršūnė. Jei Konkurencijos taryba padės nusavinti mūsų baseiną, tokie veiksmai lyg didžiulė banga nusiris per visas savivaldybes. Anot jo, situacija, kai biudžetinės įstaigos perduodamos valdyti verslui, yra absurdiška, o konkurencijos pažeidimo tyrimais prisidengiama atiduodant verslui milijoninės vertės viešųjų paslaugų objektus. Tai kur ta konkurencija?

Šarūnas Vaitkus yra Palangos miesto meras