Siekti energinio efektyvumo būsto statytojus skatina vis palankesniu tampantis pirkėjų požiūris į energinio naudingumo klases. Žingsnių kokybės link – ne vienas. Bene svarbiausi tampa tinkamai parengti projektiniai sprendimai, kurių išpildymą atsakingi statytojai patikrina praktiškai.
Rezultatu liko patenkinti
Rugsėjo mėnesį pirmą kartą Lietuvoje atliktas viso daugiabučio sandarumo testas. Iniciatyvos atlikti tokį bandymą ėmėsi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir bendrovė „Veikmė“. Sandarumas buvo patikrintas šios įmonės statomame daugiabutyje sostinės Č. Sugiharos gatvėje.
Šiuo metu sandarumo testas nėra privalomas. Jį atlikti reikalaujama tik tuomet, kai pastatas siekia A arba dar aukštesnės energinio efektyvumo klasės. Nuo 2016 metų, kai pagal Europos Sąjungos direktyvas visi naujai statomi pastatai turės atitikti ne mažesnę nei A energinio efektyvumo klasę, sandarumo testą bus privalu atlikti visiems naujos statybos pastatams. Sandarumo testas – vienintelis testas, kurį reikia atlikti realiais bandymais, o ne tik įvertinant projektinę pastato dokumentaciją.
Šiuo metu mūsų šalies būsto statytojai vengia sandarumo testo pirmiausia dėl nemažos jo kainos. Pirmą kartą testuotas daugiabutis sostinės Č. Sugiharos gatvėje atitinka B energinio efektyvumo klasę. Tokiuose pastatuose patalpos oras per valandą turi pasikeisti ne daugiau nei 1,5 karto. A energinio efektyvumo klasės pastatuose patalpos oras per valandą turi pasikeisti ne daugiau kaip 0,6 karto.
Pirmą kartą testuotame visame daugiabutyje, kaip parodė bandymo rezultatai, oras per valandą pasikeitė 0,46 karto. Bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba neslėpė, kad tokiu rezultatu negalima būti nepatenkintam. Anot jo, tai leidžia užtikrintai jaustis kalbant apie pastato statybos darbų kokybę.
Projektuotojas Rytis Kripas neabejoja, kad gerų rezultatų nepasieksi vien gerai statydamas. Pasak jo, didžioji dalis sėkmės užprogramuojama projektavimo stadijoje. „Viena vertus, projektavimo kokybei skiriamas dėmesys parodo, kokio rezultato galima tikėtis. Kita vertus, reikia suvokti, kad ne statybų metu reikia eksperimentuoti ir priimti sprendimus, kaip pagerinti kokybę. Visa tai turi būti atliekama rengiant projektą“, – teigė R. Kripas.
Teorija nuo praktikos skiriasi
„Veikmės“ vadovas E. Zaremba prisiminė, kad pirmosios treniruotės mėginant įvertinti pastato sandarumą vyko statant pirmuosius šalyje pasyviuosius namus. Tuo metu buvo analizuojama daug medžiagos, tačiau praktiniai bandymai parodė, kad vien teorijos neužtenka.
„Bene svarbiausias klausimas – ar projekto vadovas suvokia, ko siekiama. Būtent projektavimo stadijoje reikia viską labai tiksliai numatyti ir perduoti darbų atlikėjams. Šiems turi būti aiškiai parodyta, kaip viską montuoti, kokie turi būti jungiamieji ryšiai. Be abejonės, techniniai prižiūrėtojai irgi turi suvokti siekiamo rezultato svarbą“, – sakė E. Zaremba.
Išbandę sandarumą individualiuosiuose pasyviuosiuose namuose, „Veikmės“ specialistai nusprendė, kad tokie testai svarbūs ir daugiabučiuose, nesvarbu, kad to nereikalauja teisės aktai. Sandarumo testai leidžia įvertinti, ar teisingai atlikti įvairūs montavimo darbai, ar tinkamai panaudotos sandarinimo priemonės.
E. Zarembos teigimu, kai teisės aktai nereikalauja atlikti matavimų, statybininkai dažniausiai tuo naudojasi darbus atlikdami greičiau, pasitelkdami pigesnes medžiagas ir priemones.
