Vilniaus centre, Neries pakrantėje, šalia SBA įmonės „Urban Inventors“ plėtojamo „Green Hall“ verslo slėnio, kuriamas parkas sparnuočiams. Žvėryne dirbantys ir gyvenantys žmonės čia šiandien pasodino beveik 60 specialiai parinktų, uogas nokinančių medžių, kurie suteiks prieglobstį Lietuvoje žiemojantiems paukščiams.
„Žmonės dažnai klaidingai mano, kad mieste gyvena tik žvirbliai, balandžiai ir kuosos. Iš tiesų, Vilniuje gyvena apie 100 rūšių perinčių paukščių, dar dešimtys skirtingų rūšių atskrenda čia žiemoti. Paukščiai ir žmonės gali puikiai sugyventi ir miesto šurmulyje. Juo labiau, kad Vilnius žalias ir pakankamai ramus miestas. Sparnuočiams juk reikia ne tiek ir daug – vietų perėjimui, maisto ir tam tikro saugumo“, – sakė biomedicinos mokslų daktaras, biologas Darius Stončius.
Jis kartu su Vilniaus miesto apželdinimo specialistais atrinko keturias Lietuvos kraštovaizdžiui būdingų medžių rūšis, kuriomis apsodinta Neries krantinė. Paprastieji šermukšniai, grauželinės gudobelės, paprastieji putinai ir ožekšniai – visi šie medžiai gausiai veda uogas, kuriomis jau šį rudenį galės maitintis sparnuočiai.
„Atrinkome medžių ir krūmų rūšis, kurie būtų neinvaziniai, „vietiniai“, o kartu būtinai brandintų vaisius. Taip tikimės miesto centre sukurti paukščiams gyventi itin tinkamą vietą. Sodinome ūgtelėjusius medžius, tad, manau, jau šį rudenį galėsime „Green Hall“ dirbančioms įmonėms dovanoti žiūronus ar teleskopus, kad darbuotojai galėtų stebėti kaimynų sparnuočių gyvenimą“, – pasakojo vienas idėjos iniciatorių, SBA įmonės „Urban Inventors“ direktorius Lionginas Šepetys.
Darni verslo pastatų plėtra, jų susiliejimas su kraštovaizdžiu ir kuriamos galimybės čia dirbantiems žmonėms leisti laiką gamtos prieglobstyje yra išskirtinis koncerno SBA įmonių plėtojamų projektų bruožas. „Ir „Green Hall“ verslo slėnis Vilniuje ir „Kauno doko“ verslo centras Kaune įsikūrę šalia Neries upės, todėl stengiamės čia dirbsiantiems žmonėms sukurti erdves, kuriose jie galėtų pabūti gamtoje, pasigėrėti jos grožiu. Oazė paukščiams yra vienas mūsų įgyvendinamų sumanymų“, – sakė „Urban Inventors“ vadovas L.Šepetys.
Kovą medžiuose šalia „Green Hall“ iškilo inkilai, kuriuose jau peri sparnuočiai. Vienas iškeltų inkilų neįprastai didelis – ornitologai tikisi, kad jis galbūt patrauks didžiojo dančiasnapio dėmesį. Šie paukščiai jau pamilo Vilniaus centrą – didysis dančiasnapis peri ir Sereikiškių parke, ir Prezidentūros kieme, o paukščių mylėtojai šalia Neries juos gali pastebėti ir perėjimo metu, ir žiemą.
„Manau, ši vieta krantinėje dančiasnapiui turėtų patikti – šalia upė, o gatvė, nors ir pačiame miesto centre, nelabai triukšminga, judėjimas nėra itin didelis. O jei dančiasnapis nepasirodytų, šioje vietoje tikrai galėtų apsigyventi klykuolė – dar viena ančių rūšis, perinti uoksuose arba inkiluose“, – svarstė biologas D. Stončius.
Dar vienas neįprastas inkilas iškilo ant „Green Hall“ verslo centro stogo. Kaip pasakojo D. Stončius, yra vilties, kad čia apsigyventi galėtų dar vienas į Raudonąją knygą įtrauktas paukštis – pelėsakalis.
„Daugelis nustemba išgirdę, kad iškėlėme inkilą pelėsakaliui – žmonėms sunku įsivaizduoti, kad plėšrusis paukštis galėtų gyventi visai šalia, miesto centre. Bet pelėsakalis toks yra – Vakarų Europoje jis gana įprastas miesto paukštis. Didžiuosiuose miestuose jie peri pačiame centre, senamiesčiuose, bažnyčiose, nišose pastogėse. Vien Berlyne jų peri daugiau nei 200 porų. Yra jų ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, uostamiestyje pelėsakaliai peri Klaipėdos universiteto pastate. Medžioti jie skrenda į miesto pakraščius, laukus, nes minta peliniais graužikais, o štai gyventi renkasi kuo aukščiau“, – pasakoja biologas. Pasak jo, prisišaukti pelėsakalį į miestą gali būti nepaprasta, ir užtrukti keletą metų, tačiau kitų Europos miestų patirtis rodo, kad tai yra įmanoma.
