Top Baneris

Rusnės estakados statybų finišas

2019 liepos 4 d.
Rusnės estakada
Estakadą statę kelininkai užsakovo lūkesčius pranoko su kaupu – statybos darbai visiškai atlikti, aplenkiant grafikus. „Kauno tiltų“ nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Šilutės rajone šiemet gegužę oficialiai atidaryta vadinamoji Rusnės estakada atvėrė rusniškiams kelią į Lietuvą. Taip naujojo statinio svarbą, užtikrinant vietos gyventojų susisiekimą per kasmetinius potvynius, apibūdino Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Rusnės gyventojai pradeda gyvenimą tarsi nuo balto lapo. Svarbiausia – nuo šiol rusniškiai gali jaustis visaverčiais Lietuvos gyventojais. Priverstinės izoliacijos nebeliko.Dalia DROBNIENĖ
Projektas pagal planą
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Gegužės 15-ąją baigėsi Rusnės estakados statybų sutartis, kurią prieš 8 mėnesius Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašė su konkursą laimėjusiu rangovų konsorciumu.

Estakadą statę kelininkai užsakovo lūkesčius pranoko su kaupu – statybos darbai visiškai atlikti, aplenkiant grafikus. Eismas estakada virš kelio Šilutė–Rusnė ruožo buvo paleistas dar prieš viaduko atidarymą.

„Šiandien oficialiai atidarėme Rusnės estakadą. Sveikinu rusniškius, kurie nenuleido rankų, ilgus metus kovodami už teisę turėti saugią sąsają su Lietuva. Lankiausi Rusnėje ir prieš metus, kai statybos tik prasidėjo. Džiaugiuosi, kad darbai vyko sklandžiai ir buvo užbaigti kaip planuota – per metus. Naujoji estakada reiškia ir naujas ekonomines galimybes kraštui“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje džiugia žinia pasidalijo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas patvirtino: Rusnės estakados projektas įgyvendintas pagal planą ir potvyniai neturės jokios įtakos eismui.

„Automobiliai ir pėstieji galės naudotis nauju statiniu, kuris užtikrins saugesnį ir patogesnį susisiekimą“, – pabrėžė V. Andrejevas.

„Kauno tiltų“ nuotr.

„Kauno tiltų“ nuotr.

Potvynių kaina

Vietos gyventojų gyvenimo kokybė akivaizdžiai pagerės, nes susisiekimas jiems nebekels rūpesčių, kaip būdavę anksčiau. Per potvynius rusniškiams nebereikės baimintis, ar įvykus nelaimei pas juos laiku atvyks medikai, ugniagesiai-gelbėtojai, policija.

Rusnės seniūnės D. Drobnienės teigimu, vietos gyventojai pradeda gyvenimą tarsi nuo balto lapo. Svarbiausia – nuo šiol rusniškiai gali jaustis visaverčiais Lietuvos gyventojais. Priverstinės izoliacijos nebeliko.

Paskutinį kartą tokį didelį džiaugsmą vietos bendruomenė jautė sovietmečiu, kai 1974 m. buvo atstatytas tiltas per Atmatos upę.

Asfaltuotas kelias Šilutė–Rusnė, kuriame jau stovi estakada, yra vienintelis, vedantis į unikalų Lietuvos kampelį. Šį kelią dažniausiai 40 dienų per metus, pavasarį ir rudenį, užliedavo Atmatos upės potvynis. Tada jis lengvaisiais automobiliais tapdavo nepravažiuojamas.

Kelią periodiškai užliedavę potvyniai bandydavo ne tik atskirtų nuo pasaulio rusniškių kantrybę, bet ir tuštindavo valstybės kišenę. Perkėlimai per užliejamą ruožą šalies biudžetui kasmet atsieidavo po maždaug ketvirtį milijono eurų.

Rusnės estakada yra vienas ilgiausių tokių inžinerinių statinių Lietuvoje. „Kauno tiltų“ nuotr.

Rusnės estakada yra vienas ilgiausių tokių inžinerinių statinių Lietuvoje. „Kauno tiltų“ nuotr.

Laukimo dešimtmečiai

Nors startas Rusnės estakados statybai buvo duotas 2018-ųjų birželio 22 d., jau mėnesio pradžioje, gavus statybos leidimą, buvo pradėti kelio Šilutė–Rusnė rekonstravimo ir estakados užliejamame kelio ruože statybos parengiamieji darbai. Rusniškiai šio istorinio momento laukė dešimtmečius.

Pernai statybvietėje buvo įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms apie Rusnę – vienintelį Lietuvos miestelį saloje Nemuno deltoje, garsėjantį gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis bei potvyniais ir valdžios dovana Pamario krašto žmonėms valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

Laiške taip pat užsiminta apie Kelių direkcijos pasirašytą sutartį su konkursą laimėjusiu rangovu dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstrukcijos darbų ir estakados užliejamame šio kelio ruože nuo 6,190 iki 6,940 km naujos statybos.

Sutartyje numatyta, kad rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.

Pasak Kelių direkcijos vadovo V. Andrejevo, konkurso laimėtojas buvo išrinktas iš 5 pasiūlymus pateikusių dalyvių.

„Kauno tiltų“ nuotr.

„Kauno tiltų“ nuotr.

Vienas ilgiausių statinių

Rusnės estakada yra vienas ilgiausių tokių inžinerinių statinių Lietuvoje. Tai pačiame žemiausiame kelio Šilutė–Rusnė ruože pastatyta gelžbetoninė sijinė 460 m ilgio dviejų eismo juostų estakada. Bendras ilgis su numatomomis prieigomis – rekonstruota kelio Šilutė–Rusnė atkarpa ir įrengtais dviračių bei pėsčiųjų takais ateityje sieks 750 metrų.

Rangovams teko gerokai paplušėti, kol įrengė viaduką, iškilusį ant 416 spaustinių polių. Čia sumontuotos 64 kolonos, 16 rėmsijų ir 170 perdangos sijų.

Įspūdingi ir kiti skaičiai – monolitinėms konstrukcijoms sunaudota 5 tūkst. 250 t betono, 208 t armatūros. Šią sujungus į vieną strypą susidarytų per 130 km ilgis. Ant estakados įrengtas kilometras apsauginių kelio atitvarų.

Statybos metu buvo ribojamas transporto priemonių greitis, kad gyventojai galėtų patekti į Rusnę, Šilutę ir aplinkinius kaimus. Eismas esamu keliu Šilutė–Rusnė (ruože nuo 6,20 iki 7,20 km) buvo laikinai uždarytas ir nukreiptas įrengtu laikinu 850 m ilgio ir 6 m pločio aplinkkeliu.

Statybos darbus spartino ir palankūs orai. Statybininkai tuo ypač džiaugėsi. Neliko skolingi ir gyventojai. Pavyzdžiui, kai pernai spalio 19 d. buvo uždėta paskutinė sija, gyventojai darbininkus pavaišino karšta namine sriuba ir, seniūnės D. Drobnienės iniciatyva, pažadėjo statybininkams numegzti vilnones kojines.

Nors rusniškiai dėl birželio 3-ąją prasidėjusių kelio Šilutė–Rusnė sankasos sutvirtinimo darbų dar patirs šiek tiek nepatogumų, tai jau paskutinis kartas – ateityje esą gyvenimas tik gerės.Dalia DROBNIENĖ
„Kauno tiltų“ nuotr.

„Kauno tiltų“ nuotr.

Iki metų pabaigos

Nors Rusnės gyventojai labai džiaugiasi estakados statybomis, tai dar ne viskas. Su nekantrumu laukiama dar vieno infrastruktūros objekto statybų pabaigos – 3,5 km ilgio kelio Šilutė–Rusnė atkarpos nuo estakados iki Kazio Griniaus tilto rekonstrukcijos.

Metų pradžioje Kelių direkcija paskelbė naują konkursą statyboms, o balandį paaiškėjo ir kelio Šilutė–Rusnė žemės sankasos stiprinimo darbus atliksianti įmonė.

Kelių direkcija informavo, kad vienintelio kelio į Rusnę atkarpoje bus įrengta nauja dangos konstrukcija, nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, taip pat bus atliekami to paties kelio ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbai.

Rusnės estakados statybos ir kelio sutvirtinimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis.

Planuojama, kad paties kelio sankasos stiprinimo darbai vyks iki šių metų pabaigos, jų metu kartais bus ribojamas eismas.

Anksčiau skelbta, kad bendra projekto vertė sieks apie 10 mln. eurų, tačiau dėl papildomų darbų ji išaugo iki maždaug 17 mln. eurų.

„Estakada jau važiuojame, tad potvyniai mums nebebaisūs. Dabar prasidėjo kelio renovacija, tad iki metų pabaigos dar gyvensime reguliuojami šviesoforų. Kai kelio rekonstrukcijos darbai neleis, į Šilutę važiuosime arba 20 km ilgio Sausgalvių regioniniu aplinkkeliu, arba vietos 8 km žvyrkeliu, – patikslino Rusnės seniūnė.

Anot D. Drobnienės, nors rusniškiai dėl birželio 3-ąją prasidėjusių kelio Šilutė–Rusnė sankasos sutvirtinimo darbų dar patirs šiek tiek nepatogumų, tai jau paskutinis kartas – ateityje esą gyvenimas tik gerės.

„Kauno tiltų“ nuotr.

„Kauno tiltų“ nuotr.

KOMENTARAS

Privalumas – sukaupta patirtis

Birželio 3 d. tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“ pradėjo valstybinės reikšmės kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbus, kuriuos numatoma užbaigti iki šių metų pabaigos.

Geriausias pasiūlymas

Bendrovė „Tilsta“ laimėjo šių metų pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) skelbtą tarptautinį atvirą konkursą, kuriame dalyvavo trys tiekėjai.

Pasiūlymai buvo vertinti pagal ekonominį naudingumą ir šiuos kokybinius kriterijus: darbų atlikimo terminą mėnesiais nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo, papildomą statinio garantinio termino trukmę metais, valandinį atlyginimą pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams ir kainą.

Konkurso laimėtoja „Tilsta“ pateikė pagal kainos ir kokybės kriterijų santykį geriausiai įvertintą pasiūlymą, tad šiemet kovo 29 d. bendrovė „Tilsta“ su užsakove LAKD pasirašė rangos sutartį, kurios vertė – 6,3 mln. eurų su PVM. Kelio sutvirtinimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis.

Pirkimas dėl žemės sankasos stiprinimo darbų buvo paskelbtas po to, kai paaiškėjo, kad po rekonstruojamu kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožu nuo 2,425 iki 5,820 km yra durpių, kurias būtina iškasti arba pritaikyti sankasos stiprinimo būdus, nes ant minkštos žemės pakloti kelio pagrindą nebūtų įmanoma.

Projekto metu bus įrengta daugiau nei 15 tūkst. betoninių polių ir visa žemės sankasa bus sustiprinta vokiškais inovatyviais geosintetiniais tinklais. Tokio ilgio kelias, kuriame reikia pritaikyti minėtus sankasos stiprinimo metodus, vienas ilgiausių ir sudėtingiausių Lietuvos teritorijoje.

Kokybės politika

„Savo veiklą grindžiame kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos politika“, – sako „Tilstos“ direktorius Gediminas Gribulis.

Bendrovės sėkmės garantas – per 60 metų sukaupta patirtis ir atsakingas požiūris į darbą. Visa tai leidžia įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus.

Įmonė yra pastačiusi ir suremontavusi per 120 įvairiausių tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių. Vien Vilniuje per Neries upę pastatyti 9 tiltai. Dėl „Tilstos“ daugybė viadukų pastatyta magistralėse Vilnius–Kaunas, Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Minskas, pastatyti ir rekonstruoti tiltai per Žeimenos, Meros, Vilnelės, Vokės, Šventosios, Spenglos, Luknos, Lakajos, Padubingės, Merkio, Obelio, Juodosios Beržės, Gaujos, Visiučios, Nemuno, Rungos upes ir upelius.

Vilniaus pietiniame ir vakariniame aplinkkeliuose pastatyti viadukai, tuneliai, tiltai, atraminės sienas – taip pat bendrovės „Tilsta“ nuopelnas. Įmonė dalyvavo tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ir europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektuose, sostinėje pastatė Karaliaus Mindaugo tiltą, estakadą Laisvės prospekte.

Čia įdiegtos sertifikuotos kontrolės sistemos. Visi darbai atliekami kokybiškai, laikantis visų techninių ir technologinių reikalavimų, tiksliai pagal visus parametrus ir nustatytais terminais.

Bendrovė disponuoja pažangia tiltų statybos technika ir įranga, tad statant įvairias susisiekimo komunikacijas „Tilstai“ nėra neįveikiamų iššūkių.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video