Kai tik papučia pavasario vėjai, kur buvus, kur nebuvus lyg sausa žolė po žiemos vėl rusena gaisrinės saugos tema. Tas rusenimas periodiškas, kai jis nuslopsta, rūpestinga ranka pasirūpins, kad vėl įsidegtų. Laikas prasklaidyti šitą dūmų uždangą.
Kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taip ir Lietuvoje mineralinės vatos gamintojai įgyvendina seniai parengtą strategiją varžyti polistireninio putlpasčio naudojimą pastatams šiltinti, siekiant užkariauti kuo didesnę rinkos dalį. Lietuvoje dideli tarptautiniai koncernai kovoja su vietos gamintojais. Visa mineralinės vatos gamintojų lobistinė veikla vykdoma per organizaciją „Fire Safe Europe“ (skamba taip nekaltai lyg „Šaltoji Kalėdų ugnelė“). Ji aktyviai veikia tiek Briuselyje, tiek ir Lietuvoje.
Pagal „Fire Safe Europe“ strategiją, dabar kalbama apie degumą, tačiau numatoma, kad kitas klausimas bus dėl degimo metu išsiskiriančių nuodingų dujų. Būtent tokį žingsnį jau bandyta žengti ir Lietuvoje.
Taigi, Lietuvoje veikianti Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA), pasitelkusi savo partnerį iš LST TK 22, neseniai („Statyba ir architektūra“, 2017 m. Nr. 1) paskelbė straipsnį „Gaisrinė sauga negali būti vertinama didesnėmis statybos sąnaudomis“. Į šį kategorišką teiginį galima atsakyti tvirtai: „Ne tik gali, bet ir turi būti vertinama. Be to, turi būti vertinami ir kiti dalykai“.
Ta pačia proga apie dažnai sutinkamą teiginį „Nedega“. Atsakome – „Nedega, kol nedega, tačiau kai įsidega…“ Tai bus paaiškinta šiame tekste.
Statistika – arba tinkama, arba jokios
„Fire Safe Europe“/MVGA dažnai bando pasitelkti gaisrų ir žūčių juose statistiką, ja manipuliuoja, kad pagrįstų savo siekius. Pradeda nuo kokių nors itin didelių skaičių (iš viso žuvusieji gaisruose), peršoka prie to, kad šiuolaikiniuose butuose gausu degių medžiagų (niekas dėl to nesiginčija; išeitis paprasta – dūmų jutikliai ir sprinkleriai), o tada pereinama prie fasadų, kurie neva prisideda prie gaisro plitimo.
Kalbant rimtai, Europos Sąjungoje nėra bendrų gaisrų fiksavimo metodų, kad EUROSTAT galėtų pateikti išsamų paveikslą ir kad galėtume matyti, tarkime, kokios medžiagos degė pastate ar jo išorėje.
Tą trūkumą, taip pat daug kitų ES šalių tarpusavio neatitikimų, nurodo nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, tokie kaip prancūzas Dominique Parisse, kuris yra Tarptautinės standartizacijos organizacijos techninio komiteto ISO SO TC 92 „Fire safety“ narys.
Gaisrinės saugos reikalavimai gali būti keičiami tik remiantis realių rizikų įvertinimu ir vadovaujantis patikimais duomenimis apie gaisrus, teigia D. Parisse.
Kokia mūsų temai tinkama Lietuvos statistika?
Gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose skaičius 2016 m. faktiškai nepakito palyginti su 2015 metais, tačiau žuvusiųjų per gaisrus individualiuose ir daugiabučiuose namuose skaičius sumažėjo 22 proc. Apskritai 2016 metais žuvusiųjų visuose gaisruose skaičius buvo mažiausias per dvidešimt penkerius metus.
Šie skaičiai nėra atsitiktiniai, jie atspindi tendencijas ir rimtoje diskusijoje yra tikrasis atspirties taškas.
Norint ką nors detaliau sužinoti apie gaisrus, informaciją reikia rinkti specialiai. Praėjusiame dešimtmetyje Lenkijoje ištyrus 175 gaisrus, nustatyta, kad polistireniniu putplasčiu ar mineraline vata šiltintų pastatų gaisrų santykis atitiko proporciją, kiek kokių pastatų yra.
Nyderlanduose 2002 metais pradėtas ir iki šiol tęsiamas didžiausių gaisrų pramonės objektuose tyrimas, jau apimantis daugiau nei 40 tokių atvejų. Mokslinių tyrimų institutai TNO ir DBA tiria šiltinimo medžiagų vaidmenį gaisrui prasidedant ir jam plintant, tyrimo rezultatus patvirtina tarptautinė audito bendrovė KPMG. Nustatyta, kad polistireninis putplastis neprisideda prie to, kad gaisras kyla ir kaip jis plinta. Taip pat nenustatyta priežastinio ryšio tarp pastatui panaudotos šiltinimo medžiagos ir gaisro sukeltos žalos.
Nedega. Bet kai dega?
Norint galima sudeginti bet kokią medžiagą, tereikia atitinkamų sąlygų. Nors ir labai skirtingos, tiek polistireninis putplastis, tiek ir mineralinė vata yra degumo nepalaikančios medžiagos. Tačiau įsimintinuose Lietuvos gaisruose degė būtent pastatai, apšiltinti mineraline vata. Tokie buvo „Sodros“ būstinės Vilniuje Laisvės prospekte (1999 m.), „Ekrano“ gamyklos Panevėžyje (2002 m.), Tytuvėnų vienuolyno (2012 m.), ką tik renovuotos mokyklos Piniavoje (2016 m.) gaisrai. Visus juos buvo sunku gesinti, ir specialistai žino kodėl. Mineralinėje vatoje susikaupęs karštis persiduoda pastato konstrukcijoms ir skatina tolesnį degimą. Tuo tarpu į ugnies židinį patekęs polistireninis putpalstis paprasčiausiai subliūkšta. Pašalinkite ugnies židinį, putplastis užges.
O dabar pažvelkime, kokios medžiagos išsiskiria degant. Švedijos techninių tyrimų institutas (šved. SP Sveriges Tekniska Forskningsinstitut) 2014 m. atliko bandymus, kas išsiskiria deginant medžiagas, kurios apibrėžtos eurokode EN 45545-2 ir yra naudojamos traukinių vagonuose, taip pat ir laivuose. Tai vietos, iš kurių žmonėms gali būti keblu greitai pasišalinti, kai kyla gaisras.
Švedų tyrėjai medžiagų degimo produktus vertino pagal degimo produktų nuodingumo indeksą (angl. Conventional Index of Toxicity, CIT), kuris apima tokius cheminius junginius kaip CO2, CO, HCN, NOX, SO2, HCl, HF ir HBr. Kuo mažiau degant išskiria šių junginių, tuo CIT reikšmė mažesnė.
Taigi, nustatyta, kad polistireninio putplasčio ir ekstrudinio polistireno (XPS) gaminių CIT svyruoja nuo 0 iki 0,04, o mineralinės vatos – nuo 0,01 iki 0,13. Dar didesni CIT rodikliai – nuo 0,05 iki 0,23 – gauti deginant natūralius produktus kaip mediena, avių vilna, kamštis, linai.
Be to, degindami mineralinės vatos produktus švedų tyrėjai užfiksavo žymius kiekius izocianuratų, kurie yra labai stiprūs astmą sukeliantys ir gleivinę erzinantys dirgikliai.
Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje nagrinėjama žmogaus sveikatai pavojingų mineralinės vatos plaušų sklaida. Praėjusiame dešimtmetyje nustota stiklo, mineralinės ir šlako vatos plaušus klasifikuoti kaip potencialius kancerogenus, tačiau jie ir toliau potencialiai pavojingi kvėpavimo takams, akims, odai. Kauno technikos universiteto mokslininkai įvertinto mineralinių plaušų emisijas iš mineralinės vatos, jų patekimą į gyvenamąją aplinką ir pasišalinimą iš patalpų pastato eksploatavimo metu. Galbūt kada nors išgirsime mokslininkų išvadas ir apie plaušų elgesį gaisro metu, ir kažin ar tos žinios bus džiugios.
Kokie standartai pasiekti
Europos Sąjungos polistireninio putplasčio gamintojai yra susivieniję į organizaciją EUMEPS (angl. European Manufactures of Expanded Polystyrene), kuri, be kita ko, daug dėmesio skiria polistireninio putplasčio degumo klausimams.
Kai rimtai kalbama apie degumą, tai kalbama ne apie medžiagą, o apie sistemą, kurioje ji naudojama. Polistireninio putplasčio atveju, tai yra tinkuojamoji sistema, ir pastarojo meto tyrimais pagal standartą EN 13501-1 gauta degumo klasė B-s1,d0. Kas supranta, tam viskas aišku. Dūmų susidarymą apibūdinantis indeksas s1 yra geriausias įmanomas statybose, reiškiantis, kad medžiaga mažai arba visiškai neprisideda prie dūmingumo.
Baigiant, dėl tų pradžioje minėtų statybos sąnaudų. Tiek statybos srities mokslininkai, tiek statybų praktikai, tiek ir jau namus apšiltinusių daugiabučių gyventojai nesunkiai pasakys, kur slypi polistireninio putplasčio vertė ir pranašumas. Tikrai ne vien statybos sąnaudose.
RĖMĖJO TURINYS
