Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, ant Išganytojo kalvos prie Misionierių ansamblio, pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujų statybų siluetus Misionierių sodų teritorijoje. Tačiau tai – ne gamtos reiškinys, o įvietinto meno instaliacija „Balta tamsa“, kuri laikinai paskandino kontroversišką daugiabučių kompleksą simbolinėje migloje. Menininkė Rėda Brandišauskienė kviečia permąstyti, kodėl viešasis paveldo apsaugos interesas vis dar aukojamas trumpalaikiam privačiam, net ir vertingiausioje Lietuvos UNESCO vietovėje.

Kaip rašoma pranešime spaudai, „Balta tamsa“ – tai vienkartinė meninė intervencija į miesto gyvenimą. „Kūrinys yra apie prarastus orientyrus, pasiklydimą tarp atminties ir užmaršties, kultūros ir pelno – meninėmis priemonėmis kviečiu atkurti istorinių traumų pažeistą mūsų ryšį su paveldu“ – sako autorė. „Vilnius – tai daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. […] – tai riba, kur susikovė rusų ekspansija ir Europos dvasia. Čia susidūrė ir susimaišė visui viskas. Vilnius – tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų“, – cituoja ištrauką iš Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ projekto autorė.

Pasak menotyrininkės dr. Laimos Kreivytės, „įvietinto meno projektas „Balta tamsa“ atgręžė galiai veidrodį, ir tai padarė subtiliu poetišku būdu. Tai išsamus ir kūrybiškai evoliucionavęs projektas, įtraukiantis teisinius, istorinius ir mitinius pasakojimus, tačiau neužgriūvantis sunkiasvorėmis konstrukcijomis, o paskleidžiantis efemerišką rūką ir uždengiantis milijono vertą vaizdą ir Misionierių sodus bjaurojančius pastatus“. 

Kūrinys paremtas išsamiu meniniu tyrimu, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projektu siekiama įvardinti, perprasti ir išardyti „miglą“, kuri gaubia akivaizdžias plėtros sostinės senamiestyje klaidas ir jų rezultatus. „Vilnius nėra tik statomas ir parduodamas – jis kuriamas, pasakojamas ir saugomas kartų bendryste“, – pabrėžia autorė.

Visuomenei netrukus bus pristatytas trumpametražis filmas, kuriame dokumentuotas įvietinto meno kūrinys „Balta tamsa“. Kūrybinė projekto komanda: operatorius Eitvydas Doškus, drono operatorius Andrius Laucius, fotografas Vidmantas Balkūnas, specialiųjų efektų kūrėjas 206SFX su komanda, prie įgyvendinimo prisidėjo ir savanoriai Donatas Brandišauskas, Jurgis Kvašys, Martyna Kvašytė bei kiti.

_{Vidmanto Balkūno nuotraukos}