2022 metais Rokiškio rajono savivaldybė paskelbė idėjų konkursą įamžinti Tyzenhauzų giminę. Penki kolektyvai pateikė skirtingas menines vizijas. Pirmą vietą laimėjo „Architektūros linija“ architektai, projekto autoriai architektai prof. Gintaras Čaikauskas ir Faustas Lasys.  

Paminklo Tyzenhauzams vieta

Esminis kompozicinis dvaro bei bažnyčios ansamblio principas – ryški kompozicijos ašis, kurios perspektyvas vienoje pusėje užbaigia dvaras, kitoje – bažnyčia. Šis itin charakteringas ir stiprus Rokiškio miesto bruožas yra pagrindinis urbanistinis savitumo bruožas.

Ričardo Čerbulėno nuotr.

Tiek fiziškai, tiek ir semantiškai ši jungtis išreiškia Tyzenhauzų giminės ypatingą savybę – tiesioginį taurų ryšį tarp jų žemiškojo gyvenimo ir dvasinio pasaulio sampratos. Toliau vystantis miestui visi esminiai ženklai – paminklai – buvo statomi ant jau minėtos ašies (Nepriklausomybės paminklas 1931 m., aut. Robertas Antinis, paminklas „Arka“ miesto 500 metų sukakčiai, aut. Leonas Žuklys, Gediminas Žuklys, Elena Nijolė Bučiūtė ir Lada Markejevaitė). Toks paminklų išdėstymas ant pagrindinės ašies formuoja kompozicinį senosios miesto dalies identitetą. Natūrali išvada, jog ir naujasis paminklas turi iškilti būtent ant linijos, kuri jungia bažnyčios bei dvaro ansamblius. Konkreti vieta paminklui parinkta jautriai atsižvelgiant į gretimybes gatvių išklotinėse, bei jau suformuotą Tyzenhauzų alėjos traktą. Tyzenhauzų alėjos dalyje, esančioje Nepriklausomybės aikštėje, jau yra sukurtas tako išplatėjimas, tačiau jis formalus, neįprasmintas. Būtent šioje dalyje pastačius naująjį ženklą – paminklą Tyzenhauzams – išplatėjimas įgavo reikšmę, dar labiau pabrėžta aikštės kompoziciją. 

Ričardo Čerbulėno nuotr.

Paminklo Tyzenhauzams koncepcija

Pasak žinomos legendos, Tyzenhauzų dvarą ir bažnyčios ansamblį jungia slaptas tunelis, kuriuo dvariškiai galėdavo slaptai ir saugiai patekti į pamaldas. Ši legenda inspiravo skulptūros koncepciją.

„Architektūros linija“ schema

Trikampė grindinio dalis – it knyga, atverta ant pagrindinės senamiesčio kompozicijos ašies. Atverstoji plokštuma formuoja tūrį, kuris, žvelgiant bažnyčios link, vizualiai susisieja su asimetriška bažnyčios bokšto padėtimi ir jautriai atstato kompozicinį balansą. Ant paminklo plokštumos numatyta vieta tekstui.

Ričardo Čerbulėno nuotr.

Pakėlus grindinio plokštumą, atsiradęs kitas trikampis uždengtas saugiu stiklu su įgilinta (apie 1 m gylio) plokštuma, kuri atskleidžia ir vizualiai įprasmina tunelio legendą. Moderniomis technologinėmis priemonėmis – šviesomis ir veidrodžiais – sukurtas begalinio tunelio efektas. Įgilintos plokštumos grindys padengtos veidrodžiu. Taip išreikšta simbolinė kūrinio prasmė – stovint ir skaitant tekstą apie Tyzenhauzų šeimą, pažvelgus į veidrodį, matome savo atspindį. Tai – aktuali žinutė kiekvienam lankytojui.

Ričardo Čerbulėno nuotr.

Didingos šeimos kadaise, kūrusios Rokiškio miestą, jau nebėra, tačiau esame mes, ir dabar jau nuo mūsų priklauso šio miesto ateitis. Tokiu būdu tarsi tampame Tyzenhauzų pradėtų darbų dalimi ir tęsėjais.

Projekto autoriai: „Architektūros linija“, Gintaras Čaikauskas, Faustas Lasys.  

„Architektūros linija“ schemos