Šalies miestų kūrimo pamokos ir iššūkiai per praėjusius nepriklausomybės metus – tokia pagrindinė šiemetinio urbanistinio forumo, į kurį jau rytoj, spalio 15 dieną, kviečia Aplinkos ministerija, tema. Todėl šis forumas, jau devintasis, pavadintas „Retrospektyva“. Jis rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija.
Urbanistinės plėtros planai prieš ketvirtį amžiaus buvo kuriami su prielaida, kad šalies gyventojų skaičius turėtų augti. Spalį vyksiantis IX-asis Lietuvos urbanistinis forumas, kasmet sukviečiantis miestų plėtros profesionalus ir už ją atsakingų institucijų atstovus, aptars per nepriklausomybės metus išmoktas pamokas ir naujas gaires miestų vystymuisi.
„Miestų planavimas per 25 metus pasikeitė iš esmės: teritorijų planavimo principai, supratimas apie viešąsias erdves, statybų kokybę ir jų normavimą. Apžvelgdami šiuos pokyčius matome ir naujus iššūkius: demografijos įtaką mūsų miestų plėtrai, neišnaudotus laisvus ar šiuo metu apleistus plotus miestuose, būtinybę grąžinti čia žmones bei įkvėpti gyvybę nepelnytai pamirštiems rajonams“, – sako Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.
Architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad, neišsipildžius nepriklausomybės pradžioje darytoms gyventojų skaičiaus augimo prognozėms, Lietuvos miestų laukia skirtinga ateitis.
„Demografiniai aspektai yra vieni svarbiausių, kurie lems jų likimą. Šiandien visi miestai, išskyrus Vilnių, traukiasi. Turime tartis, kaip vystyti mažėjančius miestus, kaip išlaikyti sukurtą brangią infrastruktūrą ir kokio gyvenimo ten reikia, kuomet ekonomiškai aktyvūs gyventojai kai kur sudaro tik penktadalį“, – sako M. Pakalnis.
Anot vienos iš forumo iniciatorių bei organizatorių Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, šiuo metu pasigendama ir principinių diskusijų apie miestų gyvenimą: augantį automobilių skaičių mieste ir seno būsto kvartalinę renovaciją.
„Grąžinant gyventojus į miestą, atgaivinant teritorijas miestų centruose reikalingi sprendimai atnaujinti ne pavienius namus, bet spręsti kvartalų atnaujinimo ir perplanavimo problemas. Didelė dalis būsto fondo Lietuvoje buvo statyta dar tuo metu, kai automobilių skaičius buvo reguliuojamas valstybės, prieš kelerius metus buvo kalbama apie poreikį turėti kuo daugiau parkingo vietų. Šiandien viskas keičiasi dar kita kryptimi – Lietuva, kaip ir kitos Vakarų valstybės mažais žingsniais pradeda skatinti viešąjį ir žaliąjį transportą, tačiau visuomenė nėra apie tai tinkamai informuota ir pasiruošusi“, – sako M. Statulevičius.
Anot jo, svarstant visus šiuos klausimus 25 metų perspektyvoje matyti, kad svarstant miestų vystymuisi svarbius klausimus iki šiol per mažai dalyvauja bendruomenės. Forume bus aptarti ir būdai, kaip saugoti kultūros paveldą stuteikiant galimybę visuomenei juo naudotis.
Šio forumo darbotvarkėje – svarbiausios šalies miestų raidos problemos, su kuriomis teko ir tenka susidurti, tolesnės urbanistinės plėtros perspektyvos. Tarp pranešėjų – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis, architektas dr. Mindaugas Pakalnis, prof. Antanas Kulikauskas, VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė ir kt.
