Retas paukštis Lietuvos padangėje

Retas paukštis Lietuvos padangėje

mokykla
Planuojant mokyklos aplinką, atsižvelgta į sklypą juosiantį pušyną. Ernestos Railės nuotr.

Bet kuris naujos valstybinės mokyklos projektas Lietuvoje priverčia suklusti – nepriklausomos šalies architektūroje tai neabejotinai retas reiškinys. Šį rudenį Kaune, Romainiuose, duris atvėrusi Veršvų gimnazijos pradinė mokykla paragino pasidomėti, kokiais architektūriniais sprendiniais bus reprezentuojama šiuolaikinės mokyklos paskirtis.

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

Projekto autorės: architektės Ernesta Railė, Laura Bagdžienė, Irena Ardanavičiūtė.
Rangovas: „Statybų vizija“.
Aliuminio ir plastiko konstrucijos: „Gipura“.
Fibrocementinės plokštės fasadui: „Cembrit“.

[/su_note]
Oranžinė spalva pritaikyta langų rėmams ir durų angokraščiams. Ernestos Railės nuotr.
Oranžinė spalva pritaikyta langų rėmams ir durų angokraščiams. Ernestos Railės nuotr.

Oranžinė žaismė fasaduose

gipura logo
Aliuminio ir plastiko konstrukcijos

Mokyklos projekto vadovė, viena jo autorių architektė Ernesta Railė teigia, kad pagrindinis prioritetas buvo sukurti saugią, jaukią, modernią aplinką šiuolaikiškiems vaikams. Projektuoti jiems – ir iššūkis, ir malonumas: „Vaikai yra labai reiklūs ir smalsūs. Tačiau jie greitai prisitaiko, įvertina neįprastus sprendimus.“

Anot projekto bendraautorių Lauros Bagdžienės ir Irenos Ardanavičiūtės, statinio architektūroje buvo aiškiai išreikštas mokyklos patalpų funkcinis zonavimas. Pagrindinę, dviejų aukštų U formos zona apima mokyklos ir sporto bei renginių dalis, o vieno aukšto stačiakampės formos tūryje suprojektuotos maitinimo patalpos. Toks išdėstymas leido suformuoti jaukų pusiau vidinį kiemelį, skirtą poilsiui ir renginiams.

Projekto bendraautorės pasakoja, kad fasadų apdailai ieškojo tokių medžiagų, kurios ne tik turėtų šiuolaikiškų ir praktiškų savybių, bet ir perteiktų dermę su unikalia pušyno aplinka. Pagrindinio U formos tūrio fasadams buvo parinktos pilkos spalvos fibrocementinės plokštės, padengtos antigrafitine danga. Pasirinkti būtent tokias plokštes skatino vasarą žydinčios, visur žiedadulkes ir sakus aplink skleidžiančios pušys. Ypatinga paskirtis numatyta ir iš plokščių sukurtam raštui – jų nereguliarus išdėstymas atkartoja medžio žievės įspūdį.

Vieno aukšto tūris išsiskiria ne tik forma, bet ir fasadų apdaila. Ryškiai oranžinis vertikaliai „šukuotas“ faktūrinis tinkas pabrėžia tūrį ir suteikia jam aiškią reprezentacinę paskirtį. Pastato parapete įkomponuotas mokyklos pavadinimas iš juodo organinio stiklo, kuris tamsiu paros metu apšviečiamas prožektoriais.

Siekiant architektūrai suteikti daugiau žaismingumo, varstomų langų rėmai ir pagrindinių įėjimo durų angokraščiai buvo padengti ryškiai oranžine spalva. Prie išraiškingų pastato fasadų priderintas santūraus geometrinio rašto betoninių trinkelių kiemo grindinys.

Dviejų aukštų U formos zona apima mokyklos ir sporto bei renginių dalis. Kauno savivaldybės nuotr.
Dviejų aukštų U formos zona apima mokyklos ir sporto bei renginių dalis. Kauno savivaldybės nuotr.

Viduje – šviesa ir neutralios spalvos

Centrinės pastato dalies pirmajame ir antrajame aukštuose suprojektuotos aštuonios mokyklos klasės, orientuotos pietryčių kryptimi. Pirmojo ir antrojo aukšto koridoriuose numatytos moksleivių viršutinių drabužių ir daiktų laikymo zonos, asmeninės spintelės. Prie pagrindinio įėjimo, kiemelio pusėje, suprojektuotos administracinės patalpos: direktoriaus, logopedo ir socialinio darbuotojo kabinetai, raštinė. Dvi priešmokyklinės klasės bus pirmajame uždaro bloko aukšte ir turės atskirą įėjimą. Mokykloje taip pat įrengta biblioteka ir eksperimentavimo klasė. Šiaurės rytų pusėje suprojektuota sporto ir renginių salė su balkonu žiūrovams, o šiaurinėje sklypo dalyje, atskirame bloke, maitinimo vietos: valgyklos salė, maisto ruošimo, išdavimo, laikymo, apdorojimo ir valgyklos personalo buitinės patalpos.

E. Railė pažymi, kad visoje mokykloje buvo įrengtos skaidrios ir erdvios patalpos, laikantis šiuolaikiškos mokyklos reikalavimų. Siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai šviesos, naudota nemažai stiklo konstrukcijų. Vidaus patalpų apdailai parinkta ramių, neutralių spalvų gama: balta, natūralaus medžio, pilka. Architektė neabejoja dėl tokio sprendinio motyvo – svarbiausia, spalvinga šios mokyklos puošmena turi būti patys vaikai.

Planuojant mokyklos aplinką, labiausiai buvo atsižvelgiama į sklypą juosiantį pušyną. Siekta išlaikyti jautrų santykį su išskirtine gamta, todėl nuspręsta palikti kuo daugiau žaliųjų plotų, pavyzdžiui, automobilių statymo vietoms panaudotos ažūrinės trinkelės.

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

Fibrocementinės plokštės mokyklos fasadui

Fibrocementinės plokštės mokyklos fasadui.

Veršvų gimnazijos fasado dangai panaudotos „Cembrit“ fibrocementinės plokštės „Cembrit Transparent“ – homogeninės, lygaus matinio paviršiaus, pagamintos iš celiuliozės pluošto, paprasto portlandcemenčio ir pasirinktų užpildų, naudojant gamybos technologiją „Hatschek“ ir natūralų brandinimą.

Fasadinių plokščių „Cembrit Transparent“ pagrindo tekstūrą atskleidžia į fibrocemento masę įmaišyti dažai, kurie išryškina natūralias medžiagos ypatybes ir natūralius bruožus, derinamus su ilgaamže skaidria arba pusiau skaidria viršutine danga. Paviršiaus danga paryškina pluoštą ir kitas žaliavas, kurios suteikia plokštės spalvai dar didesnio atsparumo ir ypatingą charakterį.

cembrit logo

[/su_note]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.

Temos: Mokykla Kaune, Mokyklų architektūra, Veršvų gimnazijos pradinė mokykla

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai