Šurmulingoje kurorto aplinkoje – kiek kitoks restoranas. Taip interjero projektą pristato jo projektuotojai – YCL komanda. Tokį efektą interjero architektams išgauti padėjo originalus sprendimas lubas apdailinti mediniais salotų dubenėliais, kurie patraukia ir lankytojų, ir praeivių dėmesį.
[su_quote cite=”Aidas Barzda”]Norėjome sukurti kuo paprastesnį, tačiau įsimenamą elementą, ir juo tapo salotų dubenėlių lubos.[/su_quote]
Vienas restorano „4“ interjero architektų Aidas Barzda paaiškino, kad su kolegomis projektuodamas šį interjerą mąstė, kaip įkvėpti gyvybės per ilgus metus menkai tesikeičiančiam pastatui Vytauto gatvėje.
„Tikslas projektuojant interjerą buvo sukurti naujo restorano įvaizdį – tokį, kuriame mažos, saikingos detalės neužgožtų geros nuotaikos, o interjero elementai įsimintų ir taptų lengvai atpažįstami, – kalbėjo architektas. – Visos restorano erdvės išsiskiria tam tikra detale. Tik įėjus dėmesį atkreipia iš medinių salotų dubenėlių sukonstruotos lubos. Baro erdvę paįvairina rausvų plytų siena, sanitariniuose mazguose stebina didžiulės veidrodinės ir aukso spalvos sienos.“
Kadangi restorane vienu metu gali lankytis keliasdešimt žmonių, taigi netrūksta spalvų ir gyvybės. Interjero architektai dėl to rinkosi nerėksmingus pilkus tonus. Lubų apdailos sprendimą, anot architekto, inspiravo architekto Franko Lloydo Wrighto Waxo būstinės JAV interjeras, kuriame akį traukia masyvūs, sykiu labai organiški betoninės struktūros elementai, sukūrę „mišką“ darbo erdvėje. Jų tarpuose sklisdavo natūrali šviesa. Kadangi restorano interjero architektus spaudė terminai, ieškodami netikėtų, tačiau subtilių sprendimų jie pasirinko medinius dubenėlius, už kurių paslėpė apšvietimą. Apšvietimo intensyvumas, šviesų koncentracija reguliuojami priklausomai nuo lankytojų poreikių.
Raudonų plytų mūro siena baro zonoje – paveldėtas elementas. Net ir keičiantis patalpų funkcijoms, mūro sienos architektai nepaslėpdavo po apdailos sluoksniu.
Projektuojant restorano „4“ interjerą vienintelė marga siena, pašnekovo žodžiais, taip pat tiko. Priešais ją įrengtas iš betono blokelių sukonstruotas ilgas pusbario stalas – ganėtinai sunkus interjero elementas, medinio stalo paviršiaus funkcija – sušvelninti pilkų tonų dominavimą. Baro baldas suprojektuotas jungiant medinės tekstūros baldinę dalį su kolona, kuri tarsi laiko stalviršį. Likusieji baldai atkeliavo iš restorano Vilniuje. Šilto medžio ir betono sąjunga dominuoja erdvėje.
Staliukai restorane išdėlioti bendrojoje erdvėje. Širma atskirta tik didžėjaus darbo vieta. Restoraną nuo jam nepriklausančių patalpų skiria užuolaidos. Stiklinė pertvara restorane pridengia maisto ruošos zoną, vis dėlto kiekvienas lankytojas gali stebėti jam ruošiamus patiekalus.
Pašnekovas pabrėžė, kad šiame objekte dominuoja nesunkiai realizuojami sprendimai. Pavyzdžiui, sienų apdaila tekstūrinė, skirta ne tik paslėpti galimus nelygumus, bet ir sukurti spalviškai vientisą erdvę. Grindims pasirinkta pilka PVC danga.
„Restoranų yra daug ir įvairių, tad norėjome sukurti kuo paprastesnį, tačiau įsimenamą elementą, ir juo tapo salotų dubenėlių lubos, matomos ir užėjus į vidų, ir praeinant pro šalį. Taigi ne visi sprendimai turi būti sudėtingi ir brangūs, kad sudomintų žmogų ir paliktų gerą emociją“, – reziumavo architektas.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
Projektuotojai: architektų biuras YCL, architektai Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Rokas Kontvainis.
Plotas: 160 kv. metrų.
Vieta: Vytauto gatvė, Palanga.
[/su_note]
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 4.
