Vakarų Europos šalyse prieš šiltinant pastatus įprasta praktika nušveisti ir dezinfekuoti fasadus – tokia prevencinė priemonė taikoma apsisaugant nuo pelėsio. Lietuvoje fasadų valymas iki šiol laikomas pertekliniu darbu. Specialistai įspėja – atsainus požiūris ilgainiui gali ne tik sukelti aibę problemų, bet ir brangiai kainuoti.
Svarbu tinkamai pasiruošti
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Jolanta Šadauskienė paaiškino, kad išorės sienų šiltinimo sistemos ilgaamžiškumas daugiausia priklauso nuo pagrindo tvirtumo, ypač jei ji tvirtinama prie pagrindo klijuojant, mechaniškai tvirtinant smeigėmis arba montavimo profiliais, arba jei šiltinimo sistemos yra sunkios, pavyzdžiui, naudojant paviršiaus apdailai keramines plyteles ar įrengiant didelio pločio termoizoliacinį sluoksnį, kuris užtikrintų pakankamą pastato energinį naudingumą.
Tokiu atveju būtina pagrindo tvirtumo riba išorės šiltinimo sistemai įrengti turi būti ne mažesnė kaip 80 kPa. Šiltinant naujus pastatus, reikiamas atitvarinių konstrukcijų paviršių be išorinės apdailos pagrindo tvirtumas įprastai užtikrinamas. Priešingai, nei šiltinant senus, iš išorės tinkuotus pastatus.
Senų tinkuotų pastatų fasadai, prieš juos termoizoliuojant, turėtų būti paruošiami šiltinimui: irūs, netvirti paviršiai pašalinami mechaniškai, naudojant vandens spūdį arba kombinuotuoju būdu. Jei naudojamas vanduo, būtina įvertinti konstrukcijų džiūvimo prieš tvirtinant šilumą izoliuojančias medžiagas laiką. KTU mokslininkės teigimu, šalinant irius, netvirtus sluoksnius, taip pat būtina kruopščiai patikrinti pagrindą, ar nepakankamo tvirtumo priežastis nėra rimtesnis pažeidimas, pavyzdžiui, nuolat į pagrindą patenkanti drėgmė. Šiek tiek yrančius smėlingus arba dulkėtus paviršius galima sutvirtinti tvirtinamaisiais skvarbiais gruntais.
Pelėsį privalu šalinti
Pašnekovė prieš šiltinant fasadą pataria užtaisyti kiaurinius plyšius ar įtrūkius ant pagrindo, tokius kaip mūro įtrūkiai, pažeistos arba atviros tarpplokštinės siūlės. Užtaisius šiuos defektus hermetiku išvengiama nepageidaujamos drėgmės ir šilumos išleidimo. Smulkius pagrindo paviršiaus įtrūkius dažniausiai galima uždengti šiltinimo sistema be ypatingų atsargos priemonių.
Prieš šiltinant pastato fasadą būtina nuvalyti druskas, pelėsį, grybelį ir užtaršas nuo pastato pagrindo. Dėl šių paviršiaus trūkumų dažniausiai neįmanoma įrengti išorės sienų šiltinimo sistemos, jeigu paviršius tam iš anksto nėra paruoštas. „Druskos – tai drėgmės, kurioje yra tirpiųjų mineralų, garavimo rezultatas. Druskas būtina panaikinti, kartu pašalinant ir jų atsiradimo priežastį, laikantis šiltinimo sistemos gamintojo nurodymų. Druskų apnašas būtina šalinti sausuoju būdu, pavyzdžiui, metaliniu šepečiu. Jeigu druskos yra pažeidusios paviršių, tinkas visiškai pašalinamas, jei reikia, šalinamas ir kalkių skiedinys iš mūro siūlių“, – aiškino J. Šadauskienė.
Mikrobiologinis pagrindo pažeidimas pelėsiais, grybeliais, žaliadumbliais, samanomis, kerpėmis dažniausiai atsiranda dėl konstrukciją paveikusios drėgmės, taip pat dėl nedidelio kiekio maistingųjų medžiagų ir tam palankių klimato sąlygų. Pirmiausia būtina nustatyti paviršiaus mikrobiologinio pažeidimo rūšį ir pašalinti jo atsiradimo priežastį, ne mažiau svarbu nustatyti padidėjusios drėgmės šaltinį. Drėgną paviršių reikia nuvalyti specialiomis ilgo efektyvaus poveikio cheminėmis priemonėmis, skirtomis įvairiems mikroorganizmams šalinti.
Įrengiant šiltinimo sistemas, kurių šiltinamoji izoliacija tvirtinama mechaniškai, būtina pašalinti ir nuvalyti užterštą pagrindo paviršių, ypač jeigu jis užterštas medžiagomis, tiesiogiai veikiančiomis šilumą izoliuojančias medžiagas. Pavyzdžiui, šiltinimo medžiagas, kurios yra pagamintos iš naftos produktų ir kurių sudėtyje yra organinių tirpiklių: polistireninį putplastį, putų poliretaną, fenolio putplastį. Kitais atvejais, prieš šiltinant, nuo pagrindo taip pat būtina nuvalyti užtaršas mechaniniu būdu arba vandens spūdžiu. Jeigu paviršius yra užterštas aliejinėmis, riebalų dėmėmis, tinkamiausias jų šalinimo būdas – plauti vandens, į kurį įpilta ploviklių, spūdžiu. Būtina taikyti įvairius valymo būdus laikantis sistemos gamintojo nurodymų.
Praktika keičiasi
„Sėkmingas renovuoto pastato eksploatavimas dalinai priklauso nuo pagrindo paruošimo šiltinimo sistemos įrengimui. Šis procesas turi būti numatytas projekte, kuriame ne tik turėtų būti pateikiami pagrindo paviršiaus tvirtumo testų, bet ir pastato paviršiaus įvertinimo rezultatai. Remiantis šiais rezultatais turėtų būti pateikiami fasado valymo ir trūkumų šalinimo sprendimai atsižvelgiant į sistemos gamintojo nurodymus“, – aiškino KTU mokslininkė.
Projektavimo biuro „Acib“, rengiančio daugiabučių modernizavimo projektus, vadovas architektas Albinas Mocevičius tvirtino, kad prieš 4–5 metus fasadų šveitimas ir dezinfekavimas išties laikyti pertekliniais darbais. Šiuo metu dalis rangovų tokius darbus atlieka, juolab kad architektai aiškinamajame rašte ar techninėse specifikacijose įrašo, jog šiuos darbus rekomenduojama atlikti.
„Jei aplink modernizuojamą pastatą daug želdynų ar magistralinės gatvės, fasadų tarša akivaizdi. Ten, kur pastatai kvartaluose, uždarose erdvėse, gyventojai nelabai supranta, kam reikia plauti ir dezinfekuoti pastato fasadus. Tenka įrodinėti, kad vis dėlto yra mikroįtrūkimų, vietų, kuriose kaupiasi purvas, dulkės, jas reikia pašalinti, kad apšiltinimo sluoksnis būtų dedamas, laikantis techninių reikalavimų ir specifikacijų. Šitą informaciją pateikia ir bendrijų pirmininkai, administratorių atstovai. Viskas priklauso nuo supratimo ir požiūrio į savo namą“, – apibendrino pašnekovas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.
