Namo renovacija siejama su mažesniais mokesčiais būsto išlaikymui, pastoviu vidaus mikroklimato, temperatūros ir drėgmės užtikrinimu, pelėsio prevencija, triukšmo mažinimu, didėjančia nekilnojamojo turto verte, gerėjančia socialine infrastruktūra, besikeičiančiu architektūriniu vaizdu.
Renovuodami namus tausojame aplinką
Europos Komisijos (EK) komunikate „Europos žaliasis kursas“ rašoma, jog norint pasiekti 2030 ir 2050 m. klimato srities tikslus, labai svarbu toliau mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Statant, naudojant ir renovuojant pastatus reikia sunaudoti daug energijos ir mineralinių išteklių (pvz., smėlio, žvyro, cemento). Pastatams taip pat tenka apie 40 proc. visos suvartojamos energijos. Šiuo metu metinė pastatų ūkio renovacijos norma ES valstybėse narėse svyruoja nuo 0,4 iki 1,2 proc. (ES šalyse atnaujinama 0,4–1,2 proc. esamų pastatų). Norint pasiekti ES energijos vartojimo efektyvumo ir klimato srities tikslus, šis rodiklis per artimiausius metus turės būti bent padvigubintas. Remiantis viešojoje erdvėje skelbiamais Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro apie 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje. Vienas efektyviausių būdų kovoti su šių dujų išmetimu – didinti pastatų energinį efektyvumą. Vienas iš efektyvumo didinimo būdų – daugiabučių renovacija.
Pagerinus daugiabučių energinį efektyvumą, reikia mažiau energijos pastatams sušildyti. Žemesnis šiluminės energijos suvartojimas lemia mažesnį anglies dvideginio dujų emisijų kiekį bei prisideda prie klimato kaitos stabdymo.
Paskaičiuota, kad baigtų renovuoti daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis per metus sudaro apie 688 GWh, tai yra daugiau nei 160 tūkstančių tonų CO2.
Svarbu atnaujinti ne tik namą, bei ir jo aplinką
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai paskaičiavo, kad renovuoto buto kaina iš karto šokteli 15–20 procentų. Be to, pastebima, kad naujo būsto besidairantys pirkėjai prioritetą teikia ne tik buto vidui, bet ir visai aplinkai – kiemui, šalia esantiems parkams, automobilių stovėjimo aikštelėms, mokykloms, darželiams, galimybėms naudotis viešuoju transportu ir pan. Daugelyje geriausių Vilniaus vietų stovi senos statybos daugiabučiai, kurie nėra renovuoti, bet jų kaina didesnė už rinkos kainą. Puikus sprendimas tokiose vietose – kvartalinė renovacija, kai modernizuojami ne tik visi nustatyto kvartalo daugiabučiai, bet ir inžinierinės namų sistemos bei bendros daugiabučių erdvės. Dažniausiai atnaujinami projektai skirtingi, visgi galima įdiegti bendras renovacijos priemones – pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus. Po kvartalo atnaujinimo naujos automobilių aikštelės, vaikų žaidimo ir poilsio erdvės džiugina kiekvieną gyventoją, o pats kvartalas atrodo lyg būtų atgimęs iš naujo.
Modernizavus gyvenamąją aplinką, žmonės gali džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe – atnaujintomis viešosiomis erdvėmis – įrengtais ar rekonstruojamais pėsčiųjų ir dviračių takais, įrengtomis sporto ir aktyvaus poilsio aikštelėmis bei rekreaciniais pėsčiųjų takais. Šalia takų ir aikštelių įrengiamu apšvietimu, mažąja architektūra ir želdiniais. Gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimo studijos ir apklausos rodo, kad atnaujintas pastatas ir aplinka yra vienas svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.
Sutaupoma šilumos energija
Nustatyta, kad sename daugiabutyje patiriama tiek šilumos nuostolių: 11 proc. per neapšiltintą stogą, 26 proc. per nesandarius langus, 38 proc. – per neapšiltintas namo išorines sienas. Įgyvendinant Daugiabučių pastatų atnaujinimo programą kasmet ketinama renovuoti beveik 500 daugiabučių, o kartu sutaupyti po 100 GWh energijos. Pagal šią priemonę iki 2030 m. pabaigos planuojama renovuoti apie 5000 daugiabučių ir sutaupyti 5,5 TWh energijos.
Svarbu, kad atnaujinus daugiabutį būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų, lyginant su suvartota šilumine energija iki pastato atnaujinimo. Tačiau nuo kitų metų atsiranda reikalavimas jau pasiekti ne mažesnė kaip B pastato energinio naudingumo klasę. Kasmet atliekamo atnaujintų daugiabučių energinio audito duomenimis, atnaujinus daugiabutį, vidutinis faktinis energijos sutaupymas 63 proc., kai kuriuose pastatuose – apie 70 proc. (daugiausia 87 proc.).
Pastatų renovacijai naudojant efektyvius šilumos izoliacijos sprendimus, galima ne tik gerokai sumažinti energijos suvartojimą, kai dėl blogai apšiltintų sienų, stogų ir rūsių ji tiesiog išeina į lauką. Gera šilumos izoliacija užtikrina nuolatinę ir komfortišką 21–25 laipsnių patalpų temperatūrą ir šaltą žiemą, ir karštą vasarą.
„Prieš renovaciją dauguma gyventojų galvoja, kad atlikus darbus, name bus šilčiau, mokės mažesnes sąskaitas, o pastatas iš išorės atrodys gražiau. Be šių renovacijos naudų pamirštama įvertinti, kad tinkamai apšiltintuose namuose vidaus mikroklimatas daug geresnis negu senuose, nemodernizuotuose pastatuose. Šiltinimui naudojant neorganines izoliacines medžiagas užtikrinamas ir tinkamas oro judėjimas, ir drėgmės pasišalinimas iš pastato, taip užkertamos sąlygos susidaryti pelėsiui. Tai ypač svarbu norint mėgautis tinkamu mikroklimatu ir pajusti teigiamą renovacijos pokytį“, – sako dr. Andrius Buska, bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas.
Renovacija neabejotinai naudinga planetai – lemia mažesnį anglies dvideginio dujų emisijų kiekį bei prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Vertinga ir visuomenei – atnaujinus pastatą ir jo aplinką pagerėja visos bendruomenės gyvenimo kokybė, o pavieniams asmenims padeda sutaupyti šilumos energijos ir pagerinti būsto mikroklimatą.
