Tarp Lietuvos žaliojo kurso tikslų – renovacijos banga. Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkėje prie Lietuvos stiprybių numatyta sukurta ir plėtojama pastatų modernizavimo ir renovacijos sistema didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energetinį skurdą, nuosekliai pereinant prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos. Tačiau procesas kol kas netenkina ne tik valdžios institucijų, bet ir miesto vadovų bei gyventojų.
2023 m. Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“. Leidinyje, kurį parengė MB „Bluma“, išanalizavus kvartalinės renovacijos projektų rodiklius, išmoktas pamokas ir gerąsias patirtis, identifikuoti svarbiausi kiekviename kvartalinės renovacijos etape iškylantys iššūkiai.
- Netinkamos programos. Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučiams atnaujinti. Daugeliu atvejų tai lėmė, kad programos buvo kopijuojamos, nededant didesnio indėlio į jų detalizavimą ir pritaikymą pagal individualaus kvartalo situaciją.
- Neaiški atranka. Nustatyta, kad trūksta kvartalų formavimo ir atrankos principų. Vertinant apklausoje pateiktus vidutinius kvartalų plotus savivaldybėse, matomi dideli jų skirtumai. Kai kurios savivaldybės, norėdamos gauti papildomą finansavimą daugiabučių renovacijai, kvartalu nustato visą miesto teritoriją.
- Nevienodi kriterijai. Savivaldybėse nėra bendro sutarimo, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomos kvartalų ribos ir koks turėtų būti vidutinis kvartalo dydis. Nėra numatytos metodikos, principų, kaip miestas galėtų būti skirstomas į kvartalus. Tai lemia, kad formuojant kvartalus dažnai nėra atsižvelgiama į smulkesnius konteksto niuansus, skirtingus gyventojų poreikius. Skirtingi kvartalų formavimo būdai taip pat gali apsunkinti urbanistinio formavimo gairių ar rekomendacijų rengimą, siekiant skatinti kompleksinį teritorijų atnaujinimą.
- Finansiniai barjerai. Vienas esminių nustatytų barjerų – nėra bendro finansavimo mechanizmo. Trūkstant stipraus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sutarimo ir finansinių priemonių derinimo, neįmanoma koncentruoti investicijų kompleksiniam ir kompaktiškam kvartalo teritorijos sutvarkymo rezultatui pasiekti.
VšĮ „Akmenės būstas“ direktorė Dalia Noraitė-Borusienė sako, kad kliūčių renovuojant kyla ir dėl gyventojų nepasitikėjimo sistema. „Dialogas su gyventojais yra itin svarbus, nes vis dar egzistuoja baimių, kad rangovai gali neužbaigti darbų, bankrutuoti ar atlikti darbus nekokybiškai. Dažnai tenka detaliai paaiškinti daugiabučių atnaujinimo procesą, pabrėžiant, kad gyventojai turi teisę ir pareigą pranešti apie bet kokias problemas dėl darbų kokybės.
Rangovai šiuo metu supranta savo atsakomybę ir glaudžiai bendradarbiauja tiek su renovacijos administratoriumi, tiek su gyventojais. Vis dėlto dažnai tenka įkalbinėti gyventojus neatsisakyti svarbių darbų, pavyzdžiui, atnaujinti drenažo sistemą.
Kadangi klimato kaita kelia naujų iššūkių, svarbu žiūrėti į ateitį ir planuoti ne tik šiltinimo, bet ir vėdinimo, lietaus nuotekų sistemų atnaujinimą bei diegti išmaniąsias šildymo sistemas, kad būtų maksimaliai taupoma energija“, – pažymi direktorė.
Savivaldybės negali pačios pasirinkti renovacijos rangovų
D. Noraitė-Borusienė primena, kad pati savivaldybė negali pasirinkti darbus atliekančio rangovo, kadangi pirkimai vykdomi pagal viešųjų pirkimų tvarką: „Renovacijos darbų (ir techninė priežiūros) rangovai ir vykdytojai parenkami vykdant viešuosius pirkimus per CPO LT sistemą, todėl mes negalime nuspręsti, kas turi atlikti darbus.
Visuomet pasiteisina gyventojų iniciatyvos, t. y. stebėti, klausti, pranešti tiek renovacijos administratoriui, tiek rangos darbų techninę priežiūrą vykdančiam techniniam prižiūrėtojui. Pastebėti defektai šalinami nedelsiant, o pasibaigus renovacijai galioja darbų garantijos laikotarpis, todėl negalima pamiršti daugiabučio priežiūros ir po renovacijos – stebėti, ar neatsirado defektų inžinerinėse sistemose, fasado dekoro medžiagose ir pan.“
Šiuo metu Lietuvoje renovuojami 118 kvartalų, 3602 daugiabučiai namai ir 314 viešųjų pastatų
Situacijai nesikeičiant, projektai stos
Apie tai, kad net ir pavienių daugiabučių renovacija kelia nemažai iššūkių, kalba ir savivaldybės. Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arčisauskas sako, kad didžiausios kliūtys įgyvendinti modernizaciją mieste kyla dėl biurokratijos vykstant derinimams tarp institucijų: „Yra tik vienas kreditorius, kainos indeksuojamos tik gavus rangovą, sudėtingi darbo procesai, dėl kurių nuo 24 iki 36 mėnesių užtrunkame, kol prasideda rangos darbų pirkimas.
Per tuos kelerius metus įvyksta tiek pokyčių, kad dėl pasikeitusių teisės aktų vėl tenka grįžti į pradžią ir derinti investicinius projektus iš naujo. Taip menkinamas renovacijos procesas ir projektuotojų kompetencijos prieš gyventojus.
Reikalaujama vykdyti pirkimus per centrinę pirkimo sistemą, bet čia negali dalyvauti visi statybininkai, kurie yra rinkoje. Jeigu iš tiesų reikalavimai ir finansavimas ateityje keisis, kaip planuojama, išbrangs projektų įgyvendinimas, todėl jie vis labiau stos.“ Šiuo metu Tauragės savivaldybėje planuojama modernizuoti 22 daugiabučius.
Kad kvartalinė renovacija nevyksta sklandžiai, sutinka ir Aplinkos ministerija. Šiuo metu, remiantis patvirtintu aprašu, Lietuvoje renovuojami 118 kvartalų, 3602 daugiabučiai namai ir 314 viešųjų pastatų.
Kvartalas turi ne tik atsinaujinti, bet ir spręsti gyventojų problemas
„Vis dėlto dabartinis renovacijos mastas ir poveikis nėra pakankami. Tam, kad būtų įgyvendinti ambicingi energijos taupymo, miestų poveikio klimato kaitai mažinimo ir energetinės nepriklausomybės didinimo tikslai, būtina siekti kompleksinio pastatų sklypuose ir už jų ribų esančios kvartalo požeminės ir antžeminės infrastruktūros atnaujinimo.
Labai svarbu, kad miesto atnaujinimas kvartalais būtų suvokiamas ne tik kaip pragmatiškas inžinerinis, statybinis, bet ir kaip daugiasluoksnis urbanistinis, architektūrinis procesas, turintis potencialą įvairiapusiškai gerinti bendruomenių gyvenimo kokybę ir tarpusavio sąveiką, spręsti jų socioekonomines problemas bei prisidėti prie miestų ekosistemų stiprinimo.
Būtent tokią miestų vystymo viziją skatina ir Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva, kuri kviečia teritorijas atnaujinti ir jas kurti, remiantis daugialypio tvarumo, estetikos ir įtraukties vertybėmis“, – sako Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė.
Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 31 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 18) pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos viešieji ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui. Aplinkos ministerija 2022 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtino ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą.
Pagal šį planą bus atnaujinami miestai ir miesteliai, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo (NEB) iniciatyva, sukuriama finansinė ir reguliacinė viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskata.
Taip inicijuojama geriausia architektūrinių sprendimų ir aplinkos tvarkymo patirtis, užtikrinamas efektyvus konsultavimas, rengiant investicijų planus, sprendžiant jų įgyvendinimo klausimus bei projektų vykdytojų atsakomybė, suteikus jiems garantijas. 2030 m. bent 15 proc. visų rangos darbų bus susiję su pastatų rekonstrukcija.
Daugiabučių pastatų atnaujinimo politinės priemonės ir galimybės
Lietuva ir toliau teiks prioritetą daugiabučiams pastatams atnaujinti, sieks mažinti vartotojų išlaidas už šildymą ir gerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose. Esamos politikos priemonės yra nukreiptos į tris pagrindinius veiksnius, darančius poveikį energijos vartojimo efektyvumui namų ūkiuose: pastatų modernizavimą, neefektyvių įrenginių keitimą ir vartotojų elgseną.
Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą 2021–2030 m. laikotarpiu planuojama modernizuoti daugiau nei 3200 daugiabučių.
Daugiabučių pastatų atnaujinimo programa 2021–2026 m. Atnaujinus pastatą turėtų būti pasiekta B arba C klasė ir kasmet sutaupyta 40 proc. pastate suvartojamos energijos. Pagal šią priemonę iki 2026 m. pabaigos turėtų būti renovuota apie 3267 daugiabučius ir sutaupyta 6,6 TWh energijos.
Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 2024–2030 m. Daugiabutis pastatas turės būti atnaujintas iki B klasės ir sutaupyta 40 proc. energijos. Iki 2030 m. pabaigos turėtų būti renovuota 7534 daugiabučiai, iš jų 860 daugiabučių planuojama atnaujinti (modernizuoti) naudojant gamykloje iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių pagamintus standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus). Planuojama, kad iki 2030 m. ši priemonė iš viso leis sutaupyti 5,27 TWh energijos.
Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programoje yra nustatyti tikslai iki 2030 m., susiję su valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimu. Centrinės valdžios pastatams ši priemonė įgyvendinama 2021–2028 m., savivaldybių pastatams – 2021–2024 metais.
Planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 367 000 m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir apie 86 220 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešieji pastatai po atnaujinimo turi pasiekti minimalią B arba C klasę. Kasmet bus sutaupoma apie 8 GWh energijos ir iš viso ši priemonė leis sutaupyti apie 0,44 TWh energijos. (2021–2028 m. – centrinės valdžios; 2021–2024 m. – savivaldybių.)
2024–2030 m. viešieji pastatai turės būti atnaujinti iki B klasės, iki 2030 m. bus atnaujinta apie 143 tūkst. m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir 363 780 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Planuojama, kad iki 2030 m. bus sutaupyta 0,138 TWh energijos. (2024–2030 m.)
Pavyzdinė savivaldybės iniciatyva! Anykščiuose planuojamas Lietuvoje dar nepraktikuotas daugiabučių atnaujinimas
Lietuvoje kasmet atnaujinami keli šimtai daugiabučių ir skaičiai, numatoma, tik augs, auga ir sparta. Tačiau didinant spartą, išlieka iššūkis – tipiniai daugiabučiai atnaujinami tipiniais sprendimais, paliekant nuošalyje esminį gyventojų gyvenimo kokybės pagerinimą.
Siekdama įrodyti, kad įmanomi ir kitokie racionalūs daugiabučių atnaujinimo sprendimai, Anykščių rajono savivaldybė jau turi parengtą miesto centre esančių daugiabučių kvartalų atnaujinimo koncepciją, kurios rezultatai verčia permąstyti iki šiol šalyje ir Anykščių rajone rengtus ir įgyvendinamus modernizavimo projektus.
„Miesto centre yra pora daugiabučių kvartalų, kurie, iš dalies mūsų sėkmei, dar nebuvo atnaujinti. Todėl dabar turime galimybę pasiruošti ir įgyvendinti kompleksinius atnaujinimo sprendinius apimančias kvartalų viešąsias erdves, komercines erdves pirmuose pastatų aukštuose, pačių daugiabučių atnaujinimo kitokius sprendinius“, – sako Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
Koncepcijos rengėjų biuro „Office De Architectura“ vizijoje numatyta, kad dalis daugiabučių pastatų būtų atnaujinami vieną tipinį pastatą suskaidant į penkis–šešis mažesnius.
Tokiu būdu kiekviena pastato laiptinė galėtų balsuoti ir pasirinkti jos gyventojams labiausiai patinkantį fasado atnaujinimo sprendimą. Viename pastate galėtų būti įstiklinti ir neįstiklinti balkonai, ventiliuojamo ir neventiliuojamo fasado sprendimai vienu metu.
„Koncepcijoje numatyti sprendiniai yra nauji, galbūt netikėti, tačiau racionalūs ir įgyvendinami. Po susitikimų su gyventojais ir šios koncepcijos išsamaus pristatymo, turime jau visų namų išsakytas teigiamas pozicijas dėl renovavimo ir kitų sprendimų, o po investicinių ir techninių projektų jau vyks įgyvendinimas“, – sako D. Gasiūnienė.
