Komercinių pastatų renovacija Estijoje neužtikrina tikėtino energijos vartojimo efektyvumo. Kodėl? Nors pastatų renovacija Estijoje laikoma svarbia, paaiškėjo, kad du trečdaliai komercinių pastatų, įskaitant biurų ir kitus komercinius pastatus, po renovacijos nepasiekia numatyto energijos vartojimo efektyvumo ir neatitinka ilgalaikių pastatų renovacijos strategijos tikslų. 

Talino technologijų universiteto mokslininkai Helena Kuivjõgi (bendradarbiaujant su Aivaru Uutaru), Kalle Kuusk, Martin Thalfeldt ir Jarek Kurnitski paaiškino, kodėl taip atsitiko ir kokie galėtų būti problemos sprendimai.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad į imtį įtrauktų pastatų renovacija rinkos sąlygomis tik nežymiai pagerino energijos vartojimo efektyvumą. Vos trečdalis biurų pastatų  renovuojant pasiekė beveik nulinės energijos lygį, t.y. energinio naudingumo klasę C. 

Pagrindinė prasto rodiklio priežastis buvo rinkos nepakankamumas: energija pigi, tarša neapmokestinama, o savininkams mažai rūpi. Tokiomis sąlygomis renovacijos gylis yra kuklus, nes nėra nei spaudimo, nei motyvacijos didinti investicijas. Vidutinė tirtų pastatų renovacijos kaina buvo apie 10 eurų už kvadratinį metrą – iš tikrųjų beveik nulinės energijos pastato reikalavimus atitinkanti renovacijos kaina turėtų būti maždaug 130-150 eurų už kvadratą.

Motyvacijos trūkumas

Talino technologijos universiteto profesorius Jarekas Kurnitskis pabrėžė, kad komercinio nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumas niekieno nedomina, nes energija yra pigi, o galutiniam vartojimui netaikomas anglies dvideginio mokestis. 

„Nors pastatai renovuojami siekiant pagerinti jų funkcionalumą ir patalpų klimatą, energijos sąnaudos sudaro mažiau nei 1% daugumos nekilnojamojo turto savininkų apyvartos, todėl energijos švaistymas nestebina. Esamomis rinkos sąlygomis strategijos tikslai neįgyvendinami. Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti anglies dvideginio mokesčio įvedimas galutiniam vartojimui, o surinktos lėšos tektų  renovacijai subsidijuoti “

J. Kurnitski

Kuklių investicijų priežastis yra ilgas 20-30 metų atsipirkimo laikotarpis ir netikrumas dėl renovacijos. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto bendrovė, teikianti pirmenybę maksimaliam 10 metų atsipirkimo laikotarpiui, laikytų investicijų riziką per didele ir todėl jos neprisiimtų. Tyrimui apklausti šaltiniai taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomininkai nėra renovacijos entuziastai, nes 2-3% išlaidų, sutaupytų  nuomai ir energijai po pastato atnaujinimo,  nėra reikšmingi.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Koks galėtų būti sprendimas?

Pašnekovai sutiko, kad pagrindinės kliūtys nekilnojamojo turto bendrovėms yra ilgas renovacijos atsipirkimo laikotarpis ir nuomininkų abejingumas. Vienas iš galimų sprendimų, kurį nurodė komercinių pastatų savininkai, galėtų būti anglies dvideginio mokesčio įvedimas galutiniam energijos suvartojimui, kuris turėtų būti derinamas su nauda  – paskatomis, subsidijomis ir t.t. – , kuri suteiktų motyvaciją pastatą atnaujinti. Šiuo metu Estijoje komercinėms patalpoms nėra taikomos jokios renovacijos subsidijos ar kitos finansinės paskatos.

Kita pasiūlyta idėja yra įpareigoti pastatų savininkus, pavyzdžiui, kas 20 metų įrodyti savo pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Be to, nekilnojamojo turto bendrovės norėtų būti iš anksto informuotos apie energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų pokyčius. Energijos ženklinimo lygiai taip pat turėtų būti apibrėžti ir aprašyti išsamiau, kad būtų aišku, ką reikia padaryti, kad jie būtų pasiekti. Taisyklės ir reikalavimai šiuo metu keičiasi taip greitai, kad labai sunku įvertinti renovacijos investicijų riziką. Galiausiai buvo pasiūlyta auginti komercinių pastatų savininkų ir nuomininkų sąmoningumą. 

Apibendrinant galima išskirti šiuos pasiūlymus:

1) parengti išsamius priemonių rinkinius energijos vartojimo efektyvumui pagerinti ir investicijų rizikai sumažinti. Jie nuramintų pastatų savininkus. Gavusios dotacijas renovacijai, įmonės galėtų sutikti su ilgesniu 12-15 metų atsipirkimo laikotarpiu;

2) įvesti anglies dvideginio mokestį galutiniam energijos suvartojimui ir panaudoti iš mokesčių gautas lėšas renovacijos dotacijoms finansuoti;

3) suteikiant nekilnojamojo turto bendrovėms išsamią informaciją apie pastatų energijos vartojimą ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, sukurti paskatas stebėti ar atlikti auditus valdomuose pastatuose.

4) teikti išsamesnius energetinius auditus, kurie apimtų finansus, renovacijos priemonių įgyvendinimą ir socialinį pastatų tvarumą;

5) stebėti nuotolinį energijos suvartojimą ir patalpų klimato kokybės užtikrinimo sistemas bei automatizuoti technines ir kitas energiją vartojančias sistemas; taip pastatų savininkai daugiau suprastų apie pastatų funkcionalumą ir energijos suvartojimą.

Komercinių pastatų energijos suvartojimas nuolat auga

Tyrimo tikslas buvo surinkti informaciją apie komercinių pastatų atnaujinimo ir energijos vartojimo efektyvumo sąsajas, kaip indėlį į Estijos ilgalaikę renovacijos strategiją. Kaip žinoma, negyvenamieji pastatai sudaro 25% viso Europos nekilnojamojo turto (dauguma jų yra įvairūs biurų ir komerciniai pastatai); tačiau negyvenamieji pastatai sunaudoja 40% visos energijos. Estijoje galutinis negyvenamųjų pastatų energijos suvartojimas per pastaruosius 15 metų padidėjo 50%.

Reikalavimai beveik nulinės energijos pastatams

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nustatyti verslumo ir informacinių technologijų ministro reglamentu. Nuo 2020 m. Visi nauji pastatai turi būti beveik nulinės energijos pastatai, atitinkantys A klasės energijos ženklą. Pastatai, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, turi atitikti C klasės energetinį ženklą. Ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje siekiama per ateinančius 30 metų visus pastatus, pastatytus iki 2000 m., atnaujinti iki C klasės energijos ženklo lygio.