Nekilnojamojo turto bumas aukštyn kelia ne tik būsto kainas, bet ir statybinių atliekų kalnus. Įsigiję naują ar senesnės statybos būstą, naujieji šeimininkai imasi jo įrengimo ar remonto darbų, po kurių lieka galybė atliekų. Registrų centro skelbiamais duomenimis, vien birželio mėnesį šalyje parduoti 2964 butai ir 1037 namai. Neabejotina, kad kone visi jau dabar yra ar netrukus bus remontuojami – vieni tik kosmetiškai, kiti – kapitališkai. Tačiau kur keliauja tvarkymo metu susikaupusios atliekos?

Nusikrato atsakomybės

Pasak ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ komercijos ir plėtros direktoriaus Andrejaus Barinovo, daug kas priklauso nuo to, kas užsiima remontu – pats šeimininkas, samdyta įmonė ar pavieniai asmenys.

Kaip rodo statybų bendrovių patirtis, susidariusioms statybinėms atliekoms šalinti paprastai yra samdomos atskiros įmonės. Atsakingos įmonės prieš tai dar išrūšiuoja popierių, medieną, plytas, betoną, pavojingas atliekas, užterštą tarą.

Visgi A. Barinovas atkreipia dėmesį, jog ne visos įmonės, prisistatančios kaip atliekų tvarkytojos, veikia legaliai ir kokybiškai atlieka joms patikėtą darbą. Jeigu  įmonė rimta – ji visada pasirūpina atliekų išvežimu. Šis punktas turėtų būti įtrauktas ir į sutartį, o jeigu jo nėra – vertėtų pasiaiškinti, kaip bus tvarkomos remonto metu susikaupusios atliekos.

Komunalinių atliekų konteineriuose – ne vieta

A. Barinovo teigimu, dirbdami šešėlyje tokie vežėjai nelegalai negali teisėtai į sąvartynus vežti atliekų, tad neretai jas tiesiog išpila nuošalesnėje vietoje. Taip daroma žala gamtai, dar blogiau – ji apmokama užsakovo pinigais. Vėliau, kaip mokesčių mokėtojui, už šią žalą užsakovui tenka mokėti darkart, kuomet šios atliekos yra šalinamos, o užteršta teritorija tvarkoma. Jeigu teršėjai išaiškinami, tai užsakovui taip pat gali būti skirta bauda, mat jis irgi yra atsakingas už savo atliekų perdavimą.

Kaip atskirti legalius tvarkytojus?

Jeigu pasiryžote statybinių atliekų tvarkymą patikėti kuriai nors įmonei, tą vertėtų daryti atsakingai, mat nesunku rasti skelbimų siūlančių palyginti pigias tvarkymo paslaugas, tačiau neretai tai būna asmenys neturintys nei tinkamos įrangos, nei leidimų dirbti tokį darbą, nei, juo labiau, už savo veiklą mokantys mokesčius.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog legalūs vežėjai, perimdami atliekas, visuomet pasiūlo pasirašyti dokumentą, kuriame nurodoma tiek atliekų apimtis, tiek jų rūšis. Tai yra garantas, kad atliekomis bus pasirūpinta tinkamai.

Skaičiuojama, jog nedidelio buto remontui gali užtekti ir vieno specialaus 1 kubinio metro talpos maišo, kurį atveža įmonė. Jeigu tvarkomi didesni plotai – atliekas galima krauti į statybinius konteinerius, kurių talpa – nuo 7 iki 35 kubinių metrų.

Gali tvarkyti ir patys

Dar vienas būdas atsikratyti po remonto užsilikusių statybinių atliekų – jas pristatyti į artimiausią stambiagabaričių atliekų aikštelę. Jų Lietuvoje yra net 96, o išsamus sąrašas pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje.

Stambiagabaričių atliekų aikštelėse galima palikti ir po remonto likusias dažų skardines, sandarinimo putų balionėlius ir kitas chemines medžiagas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad jos turėtų būti atvežamos jau išrūšiuotos.