Fontanas, gėlynai, mažosios architektūros elementai, vaikų žaidimų aikštelės ir nauji pasivaikščiojimo takai, jaukios pasisėdėjimo vietos bei virš jų esančios pergolės vijokliams – toks scenarijus kuriamas kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą Vilniuje reprezentuojančiam Reformatų skverui.

Kol kas ši viešoji erdvė visuomenės poreikiams mažai pritaikyta: vilniečiams ji tėra tranzitinė dviejų – Pylimo ir Trakų – gatvių jungtis, ten vedžiojami šunys ir pan. Dėl nepakankamos ir nusidėvėjusios infrastruktūros čia neorganizuojami kultūros, sveikatinimo ar kitokio pobūdžio renginiai, nėra sąlygų smulkaus ir vidutinio verslo kūrimuisi bei plėtrai.

Tikimasi, kad po dvejų metų sutvarkius skverą pagerės ne tik miesto įvaizdis, bet čia vėl grįš gyvybė – Reformatų skveras taps vilniečių ir miesto svečių poilsio erdve, kurioje turiningai laisvalaikį galės leisti šeimos su vaikais, vyks renginiai ir šventės. Padidėjus žmonių srautui išaugs susijusių paslaugų poreikis, ir tai sudarys galimybes verslo kūrimuisi bei plėtrai aplinkinėse teritorijose. Projekte numatyta atkurti skvero sistemą – sutvarkyti želdinius, įrengti naujus takus, mažosios architektūros elementus, vaikų žaidimo aikšteles, fontaną, apšvietimo, lietaus nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklus, sezoninei lauko kavinei skirtus prisijungimo prie inžinierinių tinklų įvadus.

XVII amžiaus pirmoje pusėje įsikūrę evangelikai reformatai šiaurinėje parko dalyje buvo įrengę kapines, kurios sovietmečiu buvo visiškai sunaikintos. Buvusių kapinių vietoje atnaujintame sode mirusiųjų atminimui kiekvieną pavasarį sužydės tulpių laukas. Projekto architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė įsitikinusi, kad reikia išsaugoti istorinę šios vietos svarbą. Pasak jos, Reformatų skveras turėtų tapti pagarbos ir atminimo Reformacijos švietimo ir kultūros judėjimui išraiška.

Projektą „Kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendins Vilniaus miesto savivaldybė. Projektui bus skirta daugiau nei 1,9 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 1,7 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos.

Šis projektas – pirmasis, įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.