Lietuvių norą ne tik savaitgalius leisti, bet ir nuolat gyventi rąstiniuose namuose pakoreguos metų pabaigoje įsigaliosiantys reikalavimai statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus. Išimčių nežadama nei pasiryžusiems dėl gyvenimo jaukiame ir sveikame būste papildomai susimokėti už šildymą, nei statytojams, apeliuojantiems į ilgametes medinės architektūros tradicijas.

Medinės architektūros populiarumas grįžo

Pagrindinė tradicinė Lietuvos statybinė medžiaga – medis – sovietmečiu neatsilaikė naikinama kaip tautinio mentaliteto, kultūros dalis, propagandos spaudžiama betonu. Sumenko medinės architektūros populiarumas, sykiu – ir tradicijos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, medis sugrįžo, bet specialistų, gebančių dirbti su šia gyva medžiaga, stinga ir šiuo metu. Pavyzdžiui, maža amato žinovų, galinčių kokybiškai restauruoti medinės architektūros pastatus.

Vasarą Londone vykusio architektūros festivalio metu, o prieš kelis mėnesius – Lietuvos architektų sąjungos patalpose pristatyta paroda „Medis Lietuvos architektūroje“. Parodos kuratorė ir viena jos autorių Rūta Leitanaitė, aptarusi šiuolaikinės medinės architektūros ypatumus, teigė, kad po nepriklausomybės atkūrimo pavargę nuo sovietmečiu suniveliuotos gyvenamosios aplinkos žmonės savo namuose siekė individualumo ir jaukumo, kuris dažnai sietas su tradicinės architektūros formomis bei natūraliomis medžiagomis. Medis architektūroje, ypač apdailoje, tapo vis labiau pageidaujamas.

„Jei šiuolaikine architektūra laikysime pastatus, sukurtus per pastaruosius du su puse dešimtmečio, tai dalis medinės architektūros yra balansuojanti, o kartais ir peržengianti kičo ribą, kur nemotyvuotai naudojami įvairūs drožiniai, tiesmukai imituojamas etnografinis stilius. Kalbant apie profesionalią medinę architektūrą, joje vyrauja šiuolaikinė estetika. Medis yra laikomas brangesne statybos medžiaga, labai didelis dėmesys skiriamas ir medienos kokybei, ir projekto įgyvendinimui – statybos kokybei, detalėms“, – aiškino R. Leitanaitė.

Architektai medį įprastai renkasi projektuodami pastatus gamtinėje teritorijoje arba kitų medinių pastatų aplinkoje. Ne mažiau svarbus šiuolaikinės medinės architektūros bruožas – medį naudoti ten, kur jis matomas, bet ne pagrindinėms konstrukcijoms. Dažnas derinys – betoninės konstrukcijos ir medžio apdaila.

Naujieji reikalavimai apsunkins statybas

Lietuviai ypač mėgsta rąstinius namus, bet prognozuojama, kad nauji energinio efektyvumo reikalavimai dar labiau išretins juos besistatančiųjų gretas. Pasiekti rąstiniame name netrukus įsigaliosiančią A energinio efektyvumo klasę – ypač sudėtinga, kai kurių specialistų įsitikinimu – net neįmanoma. Rąstinių namų gamintojai siūlo atsigręžti į norvegus – esą šie rąstinius namus, kitaip nei lietuviai, stato nevaržomi energinio naudingumo reikalavimų. Statytojai pageidautų dar daugiau – kad rąstiniams namams būtų suteiktas kultūros paveldo objektų statusas.

Aplinkos ministerijos (AM) Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas stebisi rąstinių namų statytojų idėja naujai statomus rąstinius namus priskirti paveldui. Tokios praktikos, tvirtino pašnekovas, netaiko nė viena šalis. Saugoma gali būti nebent statybos technologija. Be to, jei medinis pastatas pripažintas kultūros paveldo objektu, jį, išsaugant vertingąsias ypatybes, apšiltinti nebūtų paprasta.

AM atstovas patikslino, kad Norvegijoje energinio naudingumo reikalavimai netaikomi tik vasarnamiams arba mažesniam nei 50 kvadratinių metrų ploto būstui. Tokios pat išimtys numatytos ir Lietuvos teisės aktuose: energinio efektyvumo reikalavimų neturi atitikti vasarnamiai, naudojami keturis mėnesius per metus, iki 50 kvadratinių metrų ploto pastatai, sandėliukai ir nešildomi statiniai.

T. Baranauskas pripažino – patyrę rąstinių namų statytojai geba prisitaikyti prie kasmet griežtėjančių energinio naudingumo reikalavimų.

„Rąstinė konstrukcija kokybiška, niekas nesiginčija, tačiau siekiant aukštesnio energinio efektyvumo būtinos papildomos technologijos – apšiltinimas, sandarumo užtikrinimas ir pan. Neapšiltinti rąstiniai pastatai jau prieš dešimtmetį neatitiko energinio naudingumo reikalavimų – tuomet galiojo energinio efektyvumo C klasė. Teisės aktuose jau tada buvo numatyti sienų šiluminės varžos, sandarumo reikalavimai – rąstai be papildomos termoizoliacijos jų neatitiko“, – aiškino AM atstovas. Kad atitiktų C klasei keliamus reikalavimus, statyboms turėtų būti naudojami kone metro storio rąstai.

Kauno technologijos universiteto Medienos technologijos katedros vedėjas doc. dr. Antanas Baltrušaitis, kalbėdamas apie rąstinius namus, pabrėžė jiems būdingą šilumos masės efektą. Rąstiniame name dienos metu akumuliuojama šiluma naktį pamažu išspinduliuojama. Mokslininkas pristatė JAV atliktą bandymą, kai buvo lyginami vienodą sienų šilumos varžą turintys karkasiniai, mūriniai ir rąstiniai namai. Pastatuose metus buvo palaikoma vienoda temperatūra. Paaiškėjo, kad šilumos sąnaudos rąstiniame name palyginti su kitais buvo 30 proc. mažesnės.

Siekiant aukštesnės energinio efektyvumo klasės, anot A. Baltrušaičio, svarbu užtikrinti pastato sandarumą, atsižvelgti į sienos storį, klimato zoną, vyraujančią temperatūrą. Sienos ir langų rėmų storis, sienų šiltinimas priklauso nuo išorės ir lauko temperatūros skirtumų.

Ateityje – užmiesčio sodybos

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktoriaus Aido Vaičiulio žiniomis, Norvegijoje nuo 2010 metų nebevertinamas rąstinių namų energinis efektyvumas. Jie priskirti laisvalaikio statiniams, kurie nėra šildomi.

A. Vaičiulio įsitikinimu, statant rąstinius namus pasiekti aukštą energinio efektyvumo klasę neįmanoma.

„Laikantis nuo 2012 metų galiojančių sienų šilumos varžos reikalavimų, rąstus reikėtų pjauti iš natūraliai gamtoje, pavyzdžiui, Kanadoje, augančių didelės apimties kamienų, juos klijuoti, o vieno rąsto storis turėtų siekti iki dviejų metrų. Kaip atrodytų tokie namai?“ – svarstė pašnekovas.

Dar viena priežastis – sudėtingas sandarumo užtikrinimas: džiūvant ir skilinėjant medžiui atsiranda daug nesandarių vietų, ir taip prarandama daug šilumos energijos.

Anot NPNA direktoriaus, įprasta praktika karkasinį namą apšiltinti mineraline vata, apklijuoti pusrąsčiais, imituojant rąstinį namą.

„Rąstiniai namai išliks kaip vasarnamiai, nes gyvenamosios paskirties pastatuose energinius reikalavimus būtina atitikti ne dėl uždedamos varnelės, bet dėl to, kad būtų taupoma energija, – komentavo A. Vaičiulis. – Neapšiltinti rąstiniai namai gali būti pačios žemiausios energinės efektyvumo klasės.“

Norvegijoje ką tik patvirtintas naujas standartas, prilygstantis „Passivhaus“ standartui, čia aiškiai išdėstytas pastatų vertinimas atsižvelgiant į klimato zonas. Skydinių arba tūrinių ir modulinių surenkamųjų namų gamintojai iš Lietuvos, vykdantys savo veiklą šioje šalyje, stebisi naujuoju norvegų standartu, kurio reikalavimai yra labai sugriežtinti, tad rąstiniams namams gyvenamojoje statyboje vietos neliks.

„Gaila, bet juk kiekviena karta turi savo technologiją. Rąstiniai vasarnamiai toliau bus statomi ir išliks paklausūs šioje šalyje“, – prognozavo pašnekovas.