• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Raseinių rajono gyventojai šildysis tik ekologišku kuru

2015 sausio 24 d.

Vienos didžiausių šalyje centralizuoto šildymo sąskaitų, dar prieš kelerius metus anaiptol nedžiugindavusios Raseinių rajono gyventojų, tapo istorija. Milijoninės investicijos į pažangias technologijas ir šilumos trasų modernizavimą Raseinių šilumos tinklams leido iš esmės modernizuoti šilumos ūkį ir pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus. Šiandien įmonė patenka į pigiausių Lietuvos šilumos tiekėjų dešimtuką.

Ėmėsi radikalių sprendimų

Raseinių šilumos tinklų direktorius Stanislovas Bartkus teigė, kad daugelį metų ir pačiai bendrovei, ir vartotojams nepalankias sąlygas diktavo objektyvios aplinkybės. Raseinių rajonas – vienas tų šalies regionų, kurių nepasiekia gamtinės dujos.

„Iki 2004 metų įmonė šilumai gaminti naudojo tik mazutą. Ilgainiui susidūrėme ne tik su komercinės kuro kainos, bet ir didėjančių sąnaudų taršos mokesčiams problema. Šios aplinkybės paskatino imtis radikalių sprendimų, pertvarkyti esamas technologijas renkantis pažangesnes ir deginti kurą, kuris yra ekologiškai švaresnis bei pigesnis – jo kaina buvo vidutiniškai 2–2,5 karto mažesnė nei mazuto“, – prisiminė įmonės vadovas S. Bartkus.

Pirmuoju žingsniu permainų link tapo 2004 metais Ariogaloje pastatytas 1,5 MW galingumo biokuro katilas. 2005 metais, patvirtinus šilumos ūkio plėtros planą, bendrovė ėmėsi iš esmės keisti senąsias technologijas. 2005–2006 metais pertvarkyta pagrindinė Raseinių katilinė, o 2007-aisiais pradėjo veikti 7 MW ir 3 MW galingumo biokuro katilai, kurie gyventojams užtikrino net trečdaliu mažesnes šildymo kainas.

Kurui – ne tik mediena

„Imdamiesi esminių pertvarkų šių metų rudenį Raseiniuose įdiegėme dar pažangesnes technologijas – įrengėme 5 MW  galios biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu, o Ariogaloje – 3 MW galingumo katilą. Iki tol šildymas Raseinių rajono gyventojams buvo kombinuotas, nors mazuto kiekis ir nebuvo labai reikšmingas: Raseiniuose – apie 30, o Ariogaloje – apie 20 proc. šilumos buvo gaminama iš šios rūšies kuro. O šiandien pagrindiniuose savo padaliniuose šilumos energiją jau 100 proc. generuojame iš biokuro“, – rezultatus įvardijo Raseinių šilumos tinklų direktorius S. Bartkus.

Šilumai gaminti įmonė turi galimybę naudoti ir smulkintą medieną, ir durpes. Anot Raseinių šilumos tinklų vadovo, diegiant pažangias technologijas ne tik statomi biokuro katilai, bet ir kompleksiškai įgyvendinami kiti darbai, pertvarkoma padalinių elektros sistema. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, katilinėse taip pat buvo pastatyti galingi generatoriai.

Konkurencijos nesibaimina

Europos Sąjungos fondų lėšomis įmonė kartu sprendė ir problemas, susijusias su šilumos perdavimo technologijų efektyvumu. Nuo 2009-ųjų iki šių metų Raseinių šilumos tinklai įgyvendino šilumos trasų atnaujinimo projektus, kurių metu seni susidėvėję, didelių šilumos nuostolių atnešdavę vamzdžiai buvo keičiami naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais.

Raseinių šilumos tinklų direktoriaus S. Bartkaus teigimu, vien šiemet rekonstruota beveik 2 kilometrai šilumos trasų ir iki šiandien atnaujinta jau apie 90 proc. turimų vamzdynų.

„Rinkoje atsirandant nepriklausomiems šilumos gamintojams, įmonei juo labiau buvo svarbu užsitikrinti puikų konkurencingumą. Šiandien vartotojams galime pasiūlyti patrauklias kainas.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad