GIPL rangovų ginčas: „Šiaulių dujotiekio statyba“ iš „Alvoros“ nori atgauti 4,7 mln. eurų
Viena strateginio Lietuvos projekto – dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos rangovių – bendrovė „Šiaulių dujotiekio statyba“ iš pagrindinės projekto rangovės „Alvoros“ reikalauja sumokėti beveik 4,7 mln. eurų.
„Šiaulių dujotiekio statyba“ Vilniaus apygardos teismui (VAT) vasario pradžioje pateikė ieškinį „Alvorai“, prašydama priteisti įsiskolinimą, neišmokėtą jungtinės veiklos partnerio pelną, atlyginti nuostolius ir sutartinę baudą – iš viso beveik 4,7 mln. eurų, pranešė VAT atstovė Lina Nemeikaitė.
Jos teigimu, „Alvora“ atsiliepimą į ieškinį turi pateikti iki balandžio 18 dienos, o teismo posėdžių datos dar nėra numatytos.
„Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ 2019 metais sudarė konsorciumą ir už maždaug 80 mln. eurų (be PVM) iki šių metų pradžios nutiesė 165 km ilgio 700 mm skersmens dujotiekį nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Jauniūnų dujų kompresorių stoties, įskaitant dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stotį Marijampolės rajone.
„Šiaulių dujotiekio statybos“ vadovas Leonas Čepulis BNS patvirtino, kad ieškinys „Alvorai“ pateiktas dėl neišmokėtų pinigų už dujotiekio rangos darbus, tačiau, kol vyksta teisiniai ginčai, situaciją plačiau komentuoti atsisakė.
„Alvoros“ vadovas Tomas Šidlauskas BNS teigė žinantis apie įmonei pateiktą ieškinį, tačiau išsamiau situacijos taip pat nekomentavo.
Projekto užsakovė dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teigė žinanti, jog baigiant įgyvendinti GIPL projektą tarp jo rangovių kilo ginčas, sprendžiant abiejų įmonių sutartinius santykius. „Amber Grid“ teigimu, ginčo metu skleidžiama informacija apie projekto įgyvendinimą bei jam naudotas medžiagas ir keliamos abejonės dėl dujotiekio patikimumo.
Pirmadienį „Amber Grid“ taip pat pranešė, kad gavusi informacijos apie esą netinkamos detalių sertifikatus ir atlikusi tyrimą išsiaiškino, jog baigtame statyti dujotiekyje sumontuotos jungiamosios vamzdynų detalės pagamintos ES įmonėse, atitinka projektą, teisės aktus ir yra tinkamos.
Informacija apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai žiniasklaidoje pasirodė 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius tuomet BNS teigė nežinojęs apie „Alvoros“ pasirašytą sutartį ir tikino, kad rangovė buvo įpareigota rasti kitą tiekėją, atitinkantį nacionalinio saugumo kriterijus.
Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija 2019 metų liepą sandorį su „Alvora“ leido pasirašyti „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“. „Alvora“ tuo metu dirbo Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, čia ji turėjo antrines įmones.
Sandoris su „Alvora“ buvo nagrinėjamas teismuose, Viešųjų pirkimų tarnyboje, „Amber Grid“ turėjo antrą kartą vertinti galutinius pasiūlymus rangovo konkursui, o nepavykus numatytu laiku – iki 2019-ųuų spalio pradžios pasirašyti sutarties bei kilus abejonių dėl konkurso skaidrumo, atsistatydino „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys, buvo atleistas konkurso komisijos pirmininkas Tomas Suslavičius.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradės veikti gegužės 1 dieną.
Teismas: „Dzūkijos statyba“ iš „Rafako“ neatgaus 344 tūkst. eurų
Restruktūrizuojama Lenkijos statybų bendrovė „Rafako“ neturi sumokėti 344 tūkst. eurų skolos subrangovei „Dzūkijos statybai“ už Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pastatytus siloso bokštus, nes tokią sumą ji turėtų atgauti iš antrinės „Rafako“ bendrovės PBG, nusprendė teismas.
Vilniaus apygardos teismas (VAT) kovo 21 dieną atmetė „Dzūkijos statybos“ ieškinį „Rafako“, kuriuo prašyta pripažinti pastarosios ir PBG sutartį apsimestine bei reikalauta, kad buvusi jėgainės statybos generalinė rangovė galutinai atsiskaitytų už atliktus darbus.
„Vien tai, jog pagal subrangos sutartį PBG įsipareigojo tik apmokėti už darbus, o visus techninius dalykus ieškovė („Dzūkijos statyba“ – BNS) derino su atsakovu („Rafako“ – BNS), kuris buvo generalinis rangovas projekte, nesudaro pagrindo teigti, jog sandoris buvo apsimestinis“, – rašoma teismo nutartyje.
VAT taip pat atmetė „Dzūkijos statybos“ reikalavimą, kad 343,7 tūkst. eurų skolą už tris siloso bokštus sugrąžintų „Rafako“, nes tokią sumą 2020 metų kovą Kauno apygardos teismas bendrovei jau yra priteisęs iš PBG.
„Patenkinus ieškovės („Dzūkijos statyba“ – BNS) reikalavimus, susidarytų situacija, kuomet atsakovas („Rafako“ – BNS) būtų įpareigotas sumokėti už tuos pačius darbus antrą kartą“, – konstatavo VAT.
Pasak teismo nutarties, pagal 2019 vasarį sudarytą subrangos sutartį su PBG „Dzūkijos statyba“ jėgainėje turėjo pastatyti tris betoninius siloso bokštus, o PBG už juos sumokėti 975 tūkst. eurų (be PVM). Šią sumą „Rafako“ pervedė PBG, tačiau pastaroji „Dzūkijos statybai“ liko skolinga 343,7 tūkst. eurų.
Nutartis per 30 dienų gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui.
Iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro deginimo įrenginių statybos finansinių sunkumų prislėgta „Rafako“ pasitraukė 2020 metų rudenį. Buvusios „Rafako“ subrangovės teismuose tebereiškia pretenzijas dėl, jų teigimu, nesumokėtų pinigų už atliktus darbus.
Skelbta, kad Lenkijos bendrovė tiesiogiai Lietuvos statybininkams liko skolinga apie 15 mln. eurų.
Projekto užsakovė „Ignitis grupė“ teigė, kad Lenkijos įmonė atliko darbų už 107 mln. eurų, tiek jai ir buvo sumokėta. Iš viso pagal sutartį Lenkijos įmonei turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų.
„Rafako“ žadėjo teikti ieškinį Stokholmo arbitražui, kur bandys išsiieškoti 26 mln. eurų skolą iš „Ignitis grupės“ už atliktus darbus.
Biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus ir turėtų būti baigta šių metų pabaigoje. Visa jėgainės statyba turėtų kainuoti apie 350 mln. eurų.
Šaltinis: BNS
