„Rail Baltica“ – ministerija tvirtina, Kazlų Rūda skundžia (5)

2022 gegužės 12 d.
Rail Baltica plėtra
Susisiekimo min. nuotr.

Susisiekimo ministerija patvirtino optimalią „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą. Atsižvelgus į gyventojų daugumos nuomonę, pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva. Kazlų Rūda teismui skundžia ministerijos parinktą „Rail Balticos“ trasą.

Patvirtinta 6A alternatyva

Optimalia „Rail Baltica“ trasa tarp Kauno ir sienos su Lenkija pasirinkta 6A alternatyva, pagal kurią naują geležinkelio 1435 mm dvikelį numatoma tiesti ten, kur geležinkelio kelio iki šiol nebuvo. Pagrindinė geležinkelio linija apeis Marijampolės miestą, nutols nuo Kazlų Rūdos miesto ir nepalies Kalvarijos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės geležinkelio linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.

Planuojama, kad kelionė nuo Jiesios iki sienos su Lenkija truks iki 19 min. Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė iš Kauno į Varšuvą truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 val.

„Šiuo metu eksploatuojamas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno intermodalinio terminalo ir toliau bus naudojamas. Apskritai, jis tampa dar svarbesniu, nes šiuo geležinkeliu šiandien vis intensyviau vyksta krovininių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Be to, šis ruožas išlieka itin aktualus karinio mobilumo kontekste. Pavyzdžiui, jis ir toliau bus naudojamas užtikrinant susisiekimą su Kazlų Rūdos poligonu. Tam, kad ši vėžė galėtų veikti pilnu pajėgumu, artimiausiu metu planuojama kreiptis finansavimo dėl eismo valdymo sistemos, kuri gerokai padidintų galinčių pravažiuoti traukinių kiekį patenkinant tiek išaugusį krovinių gabenimo poreikį, tiek sudarant galimybes greitesniam keleivių susisiekimui su Varšuva“, – kalba „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Patvirtinus 6A alternatyvą, jos sprendiniai toliau bus detalizuojami, siekiant atsižvelgti į gyventojų pateiktus siūlymus, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Baltica“ projektavimo gairėse nurodytus parametrus.

Konkretizuotų sprendinių etape bus formuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti „Rail Balticos“ geležinkelio liniją, tai planuojama viešinti 2022 m. III ketvirtyje. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas „Rail Balticos“ ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir visuomenės informavimo priemonėse.

6A variantas Kazlų Rūdai netinka

Kazlų Rūdos savivaldybė inicijuoja teisminį ginčą su ministerija, kuri esą atsisakė vertinti savivaldos pasiūlymus renkantis ruožo alternatyvas.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sako, kad ministerija neatsižvelgė į savivaldybės pasiūlymus ir todėl ji teikia skundą teismui.  

Anot jo, pagal 6A alternatyvą teritorijoje tarp būsimo geležinkelio ir automagistralės „Via Baltica“ atsiduria gyvenvietės ir ūkininkų žemės. Tuo metu savivaldybė siūlė vėžę statyti kuo arčiau „Via Baltica“, numatant  bent vieną tiesioginę nuovažą, taip pat sustabdyti projektą, kol bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. 

Pasak M. Varaškos, ministerija nereagavo į savivaldybės pasiūlymus, o teismo prašoma koreguoti „Rail Baltica“ projektą, kitaip žadama bylinėtis su Vyriausybe dėl žalos atlyginimo. 

„Jau yra pasirinkta 6A, nors tai neviešinta, prieš penkias dienas patvirtinta alternatyva. Mums neliko kitų kelių, kaip tik kreiptis į teismą“, – BNS sakė Kazlų Rūdos meras M. Varaška.

Pasak mero, valstybei priimtiniausias „Rail Baltica“ maršrutas gali kritiškai paveikti žemės ūkio naudmenas ir gyvenamąsias teritorijas, dėl to būtina įvertinti galimą žalą ūkiui ir žmonėms ilgalaikėje perspektyvoje.

„Norisi, kad dėl to būtų tariamasi ant stalo pasidėjus ne tik magistralės planą, bet ir savivaldybės bendrąjį planą“, –  sakė meras. 

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

 

Šaltinis: BNS, Susisiekimo min.

kranas

Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!

Komentarai
  • Viskas

    2022-05-13, 11:46  

    Viskas aisku ten su tuo letu ruozu, 0 naudos is jo. Niekas nekelia bangu, nes finansavo ES, o kokio vokiecio ar prancuzo mokesciu moketojo pinigus Lietuvoje vejais paleisti yra laikoma OK, kaip ir kokioje Rumunijoje ar Mauritanijoje. Palemona tas gelezinkelis pasiekia tik pro Kauno centra ir tuneli, ne pro HES’a, del to pro ten traukiniu rimto eismo negali buti (tunelis yar didziausias butelio kakliukas regione, o krovininiai traukiniai pro miesta nevazineja siais laikais), nera signalizacjios ten irgi. Ir jie cia skaitosi pastate krovinini gelezinkeli? Ir ji naudos pastacius greitaji varianta? Kokio lygio cinikas turi buti snekedamas tokius vaflius? 😀 😀

  • Jo

    2022-05-13, 9:49  

    Arenijus Jackus meluoja. Dabartinis geležinkelis yra labai mažai naudojamas, o pastačius naują jis bus išvis nenaudojamas, nes jame nėra signalizacijos ir yra tik vienas kelias, kuris, be kita ko, eina pro miestus ir miestelius, kas reiškia, kad jokie kroviniai ten nevažiuos. Kitaip tariant, 360 milijonų išmesti/išvogti, pastatant fufelinį geležinkelį, kuris nebuvo ir turbūt jau niekada nebus naudojamas, neskaitant kelių parodomųjų traukinių. Skandalas žinoma, bet, panašu, bus užglaistyta ir pamiršta.

  • Deividas

    2022-05-12, 23:25  

    Tas RB1 dar pravers, nes RB2 ties metų keturiasdešimt kaip minimum. O čia jau vienas ekspertas gatavas nuardyt RB1, nes jam nereikalinga.

  • Vienok

    2022-05-12, 22:59  

    Kam mums kieti žurnalistai, kai ant kiekvieno kampo po kietą komentatorių

  • VLR

    2022-05-12, 21:58  

    Anksčiau nutiestas, lėtas ruožas (vadinkime jį Rail Baltica 1 arba RB1) nebuvo, nėra ir nebus naudojamas. Šių dienų eurais skaičiuojant, jį tiesiant buvo iššvaistyta vos ne pusė milijardo eurų. Ponas Arenijus meluoja, gindamas šį korupcijos, nekompetencijos ir pinigų iššvaistymo atvejį, sakydamas, kad jis bus naudojamas intensyviai ir nutiesus ‘tikrąją’ Rail Baltica (arba RB2). Kodėl? Todėl, kad (1) dvikelis geležinkelis (koks bus RB2) yra itin talpus daiktas, galintis atlaikyti milžiniškus keleivių ir krovinių srautus gerokai didesnėse valstybėse. Kontekstui – Lietuva yra rytų/vakarų tranzito šalis, turinti/turėjusi itin didelius krovinių pervežimo skaičius net Europos mastu. Dauguma tų krovinių keliauja Vilnius-Klaipėda ruože, kuris yra ir daugiausia keleivių pervežantis ruožas. Nemaža to ruožo dalis eina vienkeliu, o tas faktas nesukelia baisiai daug logistinių problemų. RB2 visas bus dvikelis, o keleivių ir krovinių srautai jame bus mažesni ilgus metus. Koks tikslas bus jiems vežti krovinius tuo vingiuotu, lėtų ruožu, kai ilgus metus bus pilna slotų krovininiams traukiniams žymiai aukštesnių standartų, tiesesniame geležinkelyje? Pastačius RB2, RB1 kroviniams naudojamas tikrai nebus, čia 100%.
    (2) RB1 yra neelektrifikuota, elektrifikacija yra brangus malonumas – pavyzdžiui, ruožo Klaipėda-Kaišiadorys elektrifikacija kainuos 363m.(2019-ųjų metų) eurų. Po RB2 nutiesimo, jie sako, kad naudos tą ruožą kroviniams. Tad jie planuoja ar (a) važinėti dyzeliniais traukiniais ar (b) leisti šimtus milijonų RB1 elektrifikavimui jau turint pilnai elektrifikuotą liniją, kurioje pilna slotų kroviniams?
    (3) Įsivaizduokime, RB2 stebuklingai pasiekia Kinijos apsukas ir užsipildo ir kroviniais, ir keleiviais iki tokio lygio, kad tai pradeda kelti rimtas ‘capacity’ problemas (to nebus). Tokiu atveju vis tiek yra žymiai lengviau investuoti į ‘capacity’ didinimą egzistuojančiame (tiesiame) ruože, nei elektrifikuoti ir/ar plėsti tą seną ruožą. Pvz. priežiūra trijų kelių geležinkelio yra gerokai pigesnė, nei priežiūra dviejų skirtingų standartų geležinkelių, čia turėtų būti aišku visiems.
    Žodžiu vartosi korumpuoti žmogeliai kaip gali. Gaila, kad neturime kietų žurnalistų, kurie sugebėtų prigauti šiuos šarlatanus ir pinigų švaistytojus.

archicad