Ambicingas projektas – proga išsiskirti
R. Paleko įsitikinimu, projekte „Rail Baltica 2“ dalyvausiančios šalys turėtų pasistengti išlaikyti savitą architektūrą. „Žinodamas estų požiūrį į architektūrą, aplinkos estetiką neabejoju, kad jie padarys viską, kad šalyje suprojektuoti infrastruktūros objektai išlaikytų bendrą vardiklį“, – sakė R. Palekas.
Architektas pateikė Austrijos sostinės Vienos pavyzdį. Keliaujant šioje šalyje įrengtu nauju aplinkkeliu tiltai, viadukai dėmesį atkreipia elegantiškais šiuolaikinės architektūros siluetais. „Kodėl „Rail Baltica 2“ dalyvausiančios valstybės negalėtų turėti vientisos infrastruktūros objektų estetikos?“ – svarstė pašnekovas.
Bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis pastebi, kad projektuojant susisiekimo infrastruktūros objektus Lietuvoje dažnai nueinama tipizavimo keliu, nors išskirtinės architektūros tiltai, viadukai aplinkai suteikia savitą charakterį.
„Vieną mano kartu su kolegomis suprojektuotų pėsčiųjų tiltų nutiražavo per visą Lietuvą. Mes jį buvome pritaikę prie kraštovaizdžio, kad tiltas, įrengtas tarp dviejų kalvų, primintų stygą. Toks pat, tik pastatytas virš magistralės atrodė šiaip sau. Suprantu – tokiu būdu sutaupyta projektui. Tačiau man sprendimas ne tą daiktą padėti ne toje vietoje nesuprantamas“, – sakė pašnekovas.
Architektas taip pat palaiko estų sprendimą iš anksto diskutuoti apie architektūrinį istoriniu vadinamo projekto „Rail Baltica 2“ veidą, mat pasirinkti sprendimai bent iš dalies lems projekto sėkmę. Svarbu, anot M. Pakalnio, viskas: projektui įgyvendinti įkurtos įmonės prekės ženklas, pasirinkta spalva, architektūrinė išraiška.
„Į susisiekimo objektus Lietuvoje investuojama daug lėšų, kai kurie sprendimai iš tiesų vykę, tačiau yra ir abejotinų“, – komentavo M. Pakalnis.
Svarbiausia išlieka kaina
VGTU Architektūros fakulteto profesorius architektas Gintaras Čaikauskas replikavo, kad bet kokį, kad ir patį paprasčiausią daiktą, inžinerinį įrenginį, statinį ar pastatą galima realizuoti įvairiai: formaliai, utilitariai arba įpūsti jam dvasios. Tik pastaruoju atveju atsiranda meninė kūrinio vertė, o kitais – objektas lieka anemiškas ir beveidis.
Tiltų statybos raida, architekto teigimu – ypatinga. „Iš architektūros istorijos puslapių mūsų visų pasąmonėje įstrigę įspūdingi romėnų akvedukų vaizdiniai, neįtikimos arkadų kompozicijos. Paties termino „tiltas“ reikšmė lietuvių kalboje siejama su sakraliais dalykais. Šis žodis kildinamas iš veiksmažodžio „tylėti“, pabrėžiančio šią ypatingą vietą. Manoma, kad šis jungties įvaizdis yra savotiškas neapibrėžtumo, laikino kontakto su žeme praradimo, erdvinio ir psichologinio atotrūkio, nestabilumo simbolis. Lietuviams tiltas ir patiltė siejosi su rizika, pavojais. Žvelgiant plačiau, žodis pontifikas (lot. „pontificus“) reiškia tiltų statytoją, jungiantį Dievo ir žmonių valią, jos atstovą, tiltininką. Žinome poetinius Jievaro tilto – gyvybės medžio – įvaizdžius, vestuvėse jaunoji ant rankų nešama per tiltą, ant turėklų kabinamos amžinosios meilės spynos
ir t. t. Ar reikia daugiau įrodymų, kad projektuojant susisiekimo statinius būtina taikyti estetines kategorijas?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Ne tik susisiekimo statinių, bet ir kitokių paskirčių objektų rangovai, dažniausiai – užsakovai, įsitikinęs G.