Polistireninio putplasčio asociacija (PPA) bendradarbiaudama su atliekų tvarkytojais siekia Lietuvoje išplėtoti polistireninio putplasčio surinkimą ir perdirbimą ir taip prisidėti prie nacionalinių žiedinės ekonomikos skatinimo ir dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimo.

Lietuvoje yra daug neišnaudotų galimybių panaudoti polistireninio putplasčio žiediškumo potencialą. PPA ketina toliau aktyviai dirbti šioje srityje tikėdamasi Aplinkos ministerijos palaikymo.

Faktai: milžiniškas žiediškumo ir dekarbonizacijos potencialas

Polistireninis putplastis (angl. expanded polysterene, EPS) užpatentuotas 1951 metais Vokietijoje, jį sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Vadinasi, tereikia perdirbti tik 2 proc. bet kokio gaminio iš EPS. Švarus EPS gali būti perdirbtas kelis kartus nesikeičiant jo savybėms.

Suskaičiuota, kad jei 1 kg putplasčio išvengia sudeginimo, sutaupoma 3,3 kg CO2. Perdirbdami 1 kilogramą, išvengiame dar 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo putplasčio gamyba. Kaip žinoma, anglies dvideginio išmetimai į atmosferą daro esminį neigiamą poveikį klimato kaitai.

Sutaupoma ir dar daugiau: polistirenas gaunamas iš stireno, o pastarais – iš naftos, tad perdirbdami 1 kg EPS, sutaupoma 2 kg naftos ir 46 litrus vandens.

Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo putplasčio naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis, iš kurių pagrindinės – pakuotės ir termoizoliacinės plokštės. Visos išsivysčiusios pasaulio valstybės siekia putplastį grąžinti į žiedinę ekonomiką, taip didinant savo bendrąjį vidaus produktą  ir tausojant gamtos išteklius.

Pagal dekarbonizacijos siekius pasaulyje pirmaujanti Europos Sąjungą yra parengusi Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir Atliekų pagrindų direktyvą. Siekdamas padėti juos įgyvendinti Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras nustatė 12 tinkamiausių atliekų srautų, kuriems būtų galima parengti tolesnius atliekų išvengimo kriterijus ES mastu. Polistireninis putplastis šiame sąraše yra penktas-septintas.

Sektoriaus dalyvių dialogą paskatino Aplinkos ministerija

2021 m. rudenį Aplinkos ministerija inicijavo kelių ekonomikos sektorių dekarbonizacijos darbo grupes. Joms numatomas svarbus vaidmuo ieškant bendro sutarimo, kaip Lietuvai tapti klimatui neutralia iki 2050 m. ir siekiant atviro, efektyvaus dialogo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.

Viena darbo grupių yra atliekų ir žiedinės ekonomikos, kurioje dalyvauja ir PPA. Dėl gausaus dalyvių ir jų keliamų klausimų skaičiaus polistireninio putplasčio tema liko grupės darbotvarkės nuošalyje, todėl PPA surengė apskritojo stalo diskusiją „Polistireninio putplasčio žiediškumas Lietuvoje. Dabartis ir perspektyvos“, po kurios  Aplinkos ministerijos atstovai inicijavo ir papildomą nuotolinį susitikimą. Į jį buvo pakviesti regioninių atliekų centrų ir atliekas tvarkančių įmonių, viešųjų įstaigų, KTU atstovai.

Diskusijoje Kaune PPA prezidentas Saulius Skrodenis sakė, kad PPA veikia jau beveik ketvirtį amžiaus, ir visą tą laiką iki šiemet rūpinosi vien tik statybiniu putplasčiu. Tačiau šiemet asociacija paskelbė, kad imasi lyderystės visame polistireninio putplasčio segmente, siekdama išnaudoti EPS žiediškumo potencialą. PPA nariai „BalPol“, „Kauno šilas“, „Šilputa“ ir „Ukmergės gelžbetonis“ turi atliekų tvarkytojų statusą ir surenka statybinio putplasčio atraižas, kurias pakartotinai naudoja naujoms termoizoliacinėms plokštėms gaminti. Tačiau svarbiausias pokytis – šiemet asociacijos nariu tapo didžiausias Baltijos šalyse EPS perdirbėjas CIRCLEPLAST, kuris yra esminis EPS žiedinės ekonomikos komponentas.

PPA atstovams pristačius europinį putplasčio surinkimo ir perdirbimo kontekstą, CIRCLEPLAST direktorius Remigijus Mieliauskas teigė, kad Lietuvoje surenkamo palaido putplasčio kiekis nuolat auga ir pernai siekė 350 tonų. Jis pabrėžė, kad tvarkant ir transportuojant didelius kiekius putplasčio, jį reikia suspausti, kad būtų pasiektas didesnis veiklos efektyvumas. Specialiu presu suspaudus EPS, jo tūris sumažėja maždaug 50 kartų. Įmonė iš suspausto putplasčio pagamina aukštos kokybės plastiko granules, kurias perka gamintojai įvairiose Europos valstybėse kuo įvairiausiems produktams gaminti.

Diskusijose ne kartą minėtas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Tai vienintelis toks centras Lietuvoje, kuriame putplastis išskiriamas iš bendro atliekų srauto ir paruošiamas perdirbimui. 2020 m. ARATC įsigijo EPS kompaktorių ir 2021 m. juo supresavo maždaug 30 tonų polistireninio putplasčio. Į ARATC putplastis atvežamas iš šio regiono daugiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių, kur gyventojai švarų EPS sudeda į didmaišius, skirtus tik EPS.

Labai panašios regioninės savivaldybių sistemos veikia daugelyje Europos valstybių, tačiau Lietuvoje jos kuriasi  lėtai. Diskusijose regioninių atliekų centrų atstovai abejojo, ar gali sugeneruoti tokius EPS kiekius, kad vertėtų investuoti į kompaktorius, be to, sakė norį kokio nors papildomo finansavimo putplasčio išskyrimui iš bendro atliekų srauto.

R. Mieliauskas pripažino, kad pas gyventojus patenkančio putplasčio kiekius nuspėti sunku, tačiau didžiųjų miestų RAC neabejodami turėtų imtis putplastį surinkti ir parengti perdirbimui.

Rimantas Damanskis, žiedinę ekonomiką ir plastikų–gumos gaminių gamybą kuruojantis Lietuvos pramoninkų asociacijos prezidiumo narys, pabrėžė, kad putplastis yra brangi medžiaga, ir jo žaliavų kūrimo grandinėje „visiems yra pinigų“. Anot jo, „pigią medžiagą reikia subsidijuoti, brangi pati susirenka. Pramonė pasirengusi daugiau panaudoti, perdirbėjai – daugiau perdirbti, tereikia plėtoti surinkimą“.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Virginija Vingrienė, kuruojanti atliekų prevencijos ir tvarkymo bei žiedinės ekonomikos strategijų rengimo ir koordinavimo klausimus, pabrėžė, kad tiek naujojo laikotarpio Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, tiek ir rengiamame Lietuvos perėjimo prie žiedines ekonomikos veiksmų plane iki 2035 m. iškelti tikslai perdirbti kuo daugiau atliekų, kurių neįmanoma išvengti. Todėl numatyta išplėsti atliekų pirminio išrūšiavimo galimybes – padidinti surinkimo vietų skaičių ir  gyventojų aprūpinimą surinkimo priemonėmis. Taip pat planuojama skatinti paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros plėtrą.