Idėja atgaivinti šį skverą buvo pateikta 2024 m. „Dalyvauk! Vilnius“ konkurse. Nors inciatyva nelaimėjo, savivaldybė, įvertinusi aktyvų vilniečių palaikymą ir skvero svarbą, nusprendė skirti atskirą finansavimą jo atgaivinimui.
Dialogas su gyventojais prasidėjo nuo viešo susitikimo balandžio 17 d., per kurį buvo surinkta daug naudingų idėjų ir pasiūlymų, tačiau išryškėjo ir esminis nesutarimas apie tai, ar šiai erdvei iš viso reikia didesnių pokyčių.
Todėl nuo birželio 27 d. iki liepos 11 d. vilniečiai buvo kviečiami internetiniame balsavime pasirinkti, kuri iš 4 skvero tvarkymo kryptis atrodo tinkamesnė: nuo minimalios, kuomet būtų apsiribota tvarkymu ir remontu, iki drąsios skvero transformacijos. Pirmąją vietą pasidalijo dvi kryptys, surinkusios po lygiai (32%) balsų, siūlė vidutinius ir didžiausius pokyčius.
Kaip siūloma atgaivinti skverą?
Pagrindinė projekto idėja – išsaugant skvero unikalią brandžių gyvatvorių kompoziciją, suteikti lankytojams galimybę atrasti šiuo metu nenaudojamas ir neprieinamas, tačiau įdomias ir netikėtas erdves skvero pakraščiuose. Tam yra siūloma sukurti naują žiedinį taką, kuris kviestų užsibūti skvere, o ne vien praeiti pro jį. Takas būtų įrengiamas iš laidžios dangos arba medinės konstrukcijos, saugant esamų medžių šaknis. Vietomis jis natūraliai susilietų su kitais skvero elementais: suolais, apžvalgos terasa ar nedidele scena.
Gyvatvorių formuojami bosketai –„kambariai“ būtų atveriami lankymui, sukuriant patekimus nuo naujo žiedinio tako. Gyventojų prašymu daugumoje bosketų išlaikomas skverui būdingas natūralus charakteris, įterpiant tik įvairias veiklas inicijuojančius mažosios architektūros sprendinius – suolus, stalus, instaliacijas ir pan. Tolimiausiame nuo gatvių skvero kampe, prie šlaito, kuriama ramiausia skvero vieta, kurioje siūloma patirti subtilų žemės meną (landšafto ir augalų kompozicijas), atsiriboti nuo miesto šurmulio.
Esamas skvero veiklas siūloma papildyti dvejomis naujomis. Skvero širdimi taptų perkusijos kampelis su subtiliai į aplinką integruotais muzikavimo elementais, kurie būtų išskirtiniai ir sukurti būtent šiam skverui.
Čia siūloma sukurti ir edukacinę informacinę stendų sistemą, kuri supažindina su Eduardo Balsio muzika, kūryba, nurodo kaip galima sugroti akordus iš įvairių jo kūrinių erdvėje esančiais instrumentais.
Vaikams numatyta nauja žaidimų aikštelė organiškai išplečiama į šlaito erdvę, čia galėtų atsirasti čiuožynės, sūpynės ir laipiojimo elementai. Šlaitas pritaikomas kaip natūrali žaidimų zona – laipiojimui, čiuožimui, mažiems atradimams.
Kietąją trinkelių dangą siūloma įrengti tik tranzitiniuose, skverą įstrižai kertančiuose ir didžiausių srautų sulauksiančiuose takuose. Takų susikirtime formuojama aikštė su suolais, kurios šonines kraštines planuojama užpildyti ažūrine danga, kad rečiau naudojama dalis išliktų žalia.
Aikštė galės būti naudojama bendruomenės susibūrimams, renginiams ar kasdieniams miestiečių susitikimams.
Čia pat ant nedidelės medinės terasos galės vykti ir kameriniai pasirodymai. Iš aikštės atsivertų vaizdas į šiauriau perkeliamą skulptūrą „Paukščių lizdas“, o Eduardo Balsio atminimo akmuo būtų perkeltas prie pagrindinio įėjimo nuo Žvėryno tilto ir žymėtų patekimą į skverą.
Projektu siekiama saugoti esamus želdinius ir papildyti skverą Žvėrynui būdingais augalais, tęsiant vietos žaliojo paveldo tradiciją. Brandūs medžiai bei sveikos gyvatvorės integruojami į naują kompoziciją, o invaziniai ir blogos būklės želdiniai keičiami naujais.
Kaulenio gyvatvores siūloma atnaujinti, pagerinus jų augimo sąlygas, kai kur sumažinant krūmų aukštį, palengvinant lajas ir didinant peršviečiamumą, kad skveras būtų saugesnis ir vizualiai atviresnis.
Taip pat siekiama Eduardo Balsio skverą glaudžiau sujungti su atsinaujinsiančia krantine.
Įrengus laiptus ir terasas su poilsio vietomis, lankytojai galės lengvai pereiti iš miesto erdvės į upės pakrantę. Taip skveras taps platesnės miesto žaliosios jungties elementu.
