Beje, ne šiuo atveju pakankamą 100, o 150 milimetrų priešgaisrinio putų poliuretano užpildą projektuotojai pasirinko ne dėl didesnės varžos, o dėl laikymo galios – galvodami apie tokiam aukštam statiniui neišvengiamas didesnes vėjo apkrovas.
VAS architektai pripažino, kad švieslanginės plokštės, kurių matmenys tokie pat, kaip ir standartinių daugiasluoksnių plokščių, pastato architektūrai suteikė vientisumo. Didelių galimybių architektūriniams sprendimams autoriai, suprantama, neturėjo: didžiausią įtaką architektūrai darė pastato konstruktyvo schema. Didžiulių matmenų statinys neturėjo išsiskirti ir itin ryškiomis spalvomis, tad nuspręsta žaisti subtiliais atspalviais, grafiškai atkartojant oro uosto kliūtis ribojančių paviršių ženklinimą.
Hidroizoliacijai – ilgaamžė ritininė danga
Skardinis daugiasluoksnių „Kingspan“ plokščių paviršius buvo padengtas bendrovės „Vario kalvis“ tiekiama hidroizoliacine EPDM danga. „Vario kalvis“ importuoja daug pažangių, itin aukštos kokybės stogo dangos rūšių iš viso pasaulio. Tarp jų – ne tik EPDM, bet ir PVC, TPE stogo dangos bei stogo priedai.
EPDM danga techninėmis ir fizinėmis ypatybėmis lenkia daugumą tradicinių stogo dangų. Iš kitų ritininių dangų EPDM išsiskiria atsparumu UV, elastingumu ir itin aukštais santykinio pailgėjimo parametrais, kurie sukuria prielaidų ilgaamžiškumui, siekiančiam daugiau kaip 50 metų.
„Keista, kad EPDM nėra populiari Lietuvoje, – replikavo „Kamintos“ technikos direktorius M. Levandavičius. – Ši danga tikrai funkcionali, mūsų objekto atveju itin vertingas buvo jos elastingumas.“
Įmonės „Vario kalvis“ vadovas Saulius Sturonas gali tik apgailestauti dėl vartotojų konservatyvumo. „Lietuvoje dar nepatikliai žiūrima į vienasluoksnes stogo dangas, nors Europoje jos sėkmingai naudojamos jau 30–50 metų. Neseniai stebėjau, kaip remontuojamas daugiabučio viršutinio aukšto balkono stogelis. Dirbo trys žmonės, kieme buvo kaitinamas bitumas, į viršų jį kėlė virve ir kibiru. Tai truko visą dieną. Naudojant vienasluoksnę mechaninio tvirtinimo dangą, vienas žmogus tai galėtų atlikti per pusdienį. Kaina būtų mažesnė, o eksploatacija – ilgesnė“, – lygino S. Sturonas.
Ekologiška, toksinių medžiagų į aplinką neišskirianti, perdirbama EPDM danga gali būti montuojama trimis metodais: mechaniškai tvirtinant, balastiniu ar visiško priklijavimo metodu. Ant orlaivių angaro stogo EPDM danga buvo klijuojama, vėliau siūlės sulydytos karštu oru – ši sistema ypač tinkama nestandartinės formos stogams, ji atspari vėjo apkrovoms, be to, greitai sumontuojama.
Patyrę stogdengiai pirmiausia žiūri į dangų
Montavimo darbus atlikusios specializuotos stogų projektavimo ir montavimo įmonės „Daistatus“ vadovas Darius Mikalauskas prisipažino, kad visiško priklijavimo sistema patyrusiems stogdengiams iš pradžių kėlė nepasitikėjimą: „Įprasta galvoti, kad patikimai pritvirtinsi tik tada, jei prisuksi. Bet šie klijai nustebino – kai klojant dangą žmonės bandė perbėgti klijais jau išteptą plotą, atlupti juos nuo dangos teko kolegoms.“
„Daistatus“ komanda įvertino ir kitą EPDM dangos privalumą – paklojus guminę dangą buvo galima pamiršti nepatogumą laipiojant slidžia skarda. Darbų saugos tema stogdengiams visada aktuali, ir nesvarbu, ar pastatas 10-ies, ar kaip šiuo atveju – 37 metrų aukščio. Ant stogo „Daistatus“ įsirengė gaudykles, bet, laimė, gaudyti joms teko tik nuslydusias medžiagas.
„Laiptais į dangų“ buvo lipama pirmiausia gerai išnagrinėjus orų prognozes. „Kartais sunku paaiškinti, kodėl nedirbame, jei visoje Lietuvoje saulė, o vėjo, atrodo, išvis nėra. Nors ant žemės visiškas štilis, ant stogo vėjas gali siekti 15–18 m/s, – aiškino D. Mikalauskas. – Kartais užlipus ant stogo meistrams reikėdavo pirmiausia labai gerai įsispirti kojomis ir palūkėti, kad suprastų, kaip reikės judėti ir ar išvis galės tai padaryti.“
Darbas didesnės rizikos zonoje
Projekto generalinio rangovo – bendrovės „Kaminta“ – generalinis direktorius Ramūnas Kaminskas pripažino: darbas objekte, kuriame be keltuvo negali nė varžto prisukti, nėra paprastas. Kranų, keltuvų nuoma reiškia papildomas solidžias išlaidas ir laiko sąnaudas.
Teoriškai papildomų rūpesčių galėjo kelti tai, kad teko dirbti didesnio saugumo teritorijoje. „Čia didelių problemų nekilo, sudėliojome schemą, pagal kurią turėjome atlikti darbuotojų patikrą, ir tai mūsų negaišino. O darbus organizavome nepriklausomai nuo lėktuvų kilimo ar nusileidimo“, – sakė R. Kaminskas.
