Keliskart tikrino kiekvieną žingsnį

Septynių VAS konstruktorių komandai (A. Gudeliui, Neringai Daudaitei, Justinui Lapei ir kitiems) teko nemenkas uždavinys parengti projektą taip, kad būtų gautas maksimalus efektyvumas ne tik popieriuje, bet ir statybų aikštelėje. Ne tik denginio, bet ir visi kiti angaro pastato sprendiniai, pasak projektuotojų, skaičiuoti dviem kompiuterinėmis programomis. Programa SOFiSTiK buvo atliktos netiesinės geometrinio ir fizinio netiesiškumo analizės, įvertinta netobulumų įtaka konstrukcinei schemai, atliktas grunto sandaros modeliavimas skaičiuojant pamatus. Be to, dar kokių 90 proc. atskirų elementų analizė buvo papildomai atlikta rankomis.

„Kitaip nė negalėjo būti žinant, kad arkos konstrukcijos paklaida per visą 96 metrų ilgį tegali būti vos 6 centimetrai. Buvo atliktas trimatis paties denginio modeliavimas, o jį gaminęs generalinis rangovas – bendrovė „Kaminta“ – sugebėjo viską padaryti absoliučiai tiksliai. Arkos buvo surinktos ant žemės, ten ir nepatikrinsi, ar viskas gerai atlikta – tokios liniuotės neturėjome, – šiandien projekto autoriai jau gali juokauti, – taigi buvo tikrinama tik montuojant. Nuleisti ir pripjauti arkų neteko…“

Tikslumo reikalavo ir angaro vartų montavimas. Pagal normas tokio ilgio arkos įlinkis gali siekti 32 centimetrus – tai ir nepastebima, ir neturi įtakos konstrukcinei schemai. Bet dėl milžiniškų penkių dalių vartų (vartų ilgis – 93,1 metro) teko siekti daugkart aukštesnių standartų. Vadovaujantis gamintojų – JAV kompanijos „NORCO Industrial Doors“ – instrukcijomis, tam, kad vartai nestrigtų, reikėjo užtikrinti ne didesnę nei 6 milimetrų paklaidą visai viršutinei konstrukcijai. Tiesa, kaip tai padaryti – gamintojai nepasiūlė. Jau vien užkėlus arką jos įlinkis siekė 12 centimetrų. VAS konstruktoriams teko kurti kompensacinį mazgą, kuris padėtų sumažinti įlinkį iki leistinos paklaidos.

Statinio informacinis modelis buvo pasitelktas ir sprendžiant gaisrinės saugos klausimus. Buvo atliekamas matematinis situacijos modeliavimas: nustačius gaisro parametrus analizuojama proceso eiga, kaip kyla ir pasklinda dūmai, kaip ir per kiek laiko gali evakuotis žmonės, kaip vyksta gesinimas.

Atidus projektavimas sutrumpino statybas

Visi šių iššūkių sprendimai sąlygiškai ištęsė projektavimo laiką, ir užsakovas bei rangovas nebuvo tuo labai patenkinti, pripažino A. Pliučas. Vis dėlto prioritetus pavyko išsiaiškinti: „Spręsdamas tokius uždavinius kaip šiame projekte, ilgokai galvoja net kompiuteris. Bet kaip tik todėl, kad nepagailėjome laiko kokybiškam projektui, pastatas taip greitai iškilo – net greičiau, negu mes suprojektavome. Užsakovui pasiteiravus, kodėl neįtraukiame į darbus dar penkių konstruktorių, paaiškinome, kad procesas yra toks sudėtingas, kaip ir vaiko gimimas – jis gimsta po 9 mėnesių, ir net jei daugiau moterų į tą procesą įtrauksi – reikalas nepagreitės. Ir tada mus suprato.“

Visus VAS komandos projektavimo sprendinius tikrino užsakovų pasirinktas ekspertas – didžiausias Lietuvos arenas projektavęs konstruktorius Audrius Ražaitis. „Eksperto pastabos buvo ne tik reiklios, bet ir naudingos, atsižvelgdami į jas net keitėme kai kurias projekto detales, – pripažino konstruktorius A. Gudelis. – Drauge radome dar geresnių sprendimų, padedančių maksimaliai užtikrinti statinio kokybę jo eksploatavimo laikotarpiu. Bet kai kas ir ekspertui buvo nauja – pavyzdžiui, mūsų naujoji kolonų ryšių sistema.“

Montavimui – sudėtingos darbo organizavimo schemos

Bendrovės „Kaminta“ vadovai jau sulaukė svečių net iš užsienio, kuriems rūpėjo daugiau sužinoti apie angaro statybos, santvaros ir denginio montavimo darbus. „Pasakysiu, kai pasamdysite“, – pažadėjo svečiams „Kamintos“ technikos direktorius Mindaugas Levandavičius. „Nepasakosiu ir jums, kad kam nors perskaičius nepasidarytų pernelyg lengva, – juokėsi M. Levandavičius. – Išties turėjome sukurti visą scenarijų, kad galėtume pakelti sunkiasvores kolonas, surinkti didžiulę arką, ją pakelti. Reikėjo ir specialios technikos, ir prikabinimo įrangos, ir daugybės pagalbinės technikos. Vienu metu statybų aikštelėje dirbo iki aštuonių kranų.“

Denginį laiko galingos kolonos

22 metrų ilgio ir apie 33 tonas sveriančios, 1000 x 600 milimetrų matmenų surenkamojo gelžbetonio kolonos – sunkiausias gaminys įmonės „Aksa“ istorijoje. „Fiziniu aspektu, – iškart patikslino įmonės rinkodaros direktorius Saulius Kvieska. – Šiandien patirtis leidžia nebijoti jokių iššūkių, bet jei tokią užduotį būtume gavę prieš 5 ar 7 metus, būtume iškėlę rankas – tokiems darbams reikia ne tik projektuotojų sprendimų, bet ir tinkamos įrangos, kvalifikacijos, patirties, pagaliau – drąsos. Abejoju, ar Lietuvoje dar kas nors yra pagaminęs tokio skerspjūvio ir masės kolonų. Bet šis pavyzdys rodo, kad mums ribų kaip ir nebėra: nei ilgio, nei svorio.“

S. Kvieska paminėjo dar vieną motyvą, kuris skatina imtis pačių sudėtingiausių projektų: „Nors tokie darbai atima tikrai daug laiko ir jėgų, jie yra tai, kas išblaško kasdienę rutiną – tai daryti tiesiog įdomu.“

Orlaivių angaro denginio konstrukcijas laiko „Aksos“ pagaminta 41 gelžbetonio kolona, kurių dauguma – minėtosios – sveriančios 33 tonas. Ir pagal ilgį, ir pagal svorį didelių matmenų kolonos į statybų aikštelę buvo gabenamos po vieną, tad faktas, kad gaminamos buvo Kaune įsikūrusioje įmonėje – akivaizdus privalumas. O štai tam, kad kolonas būtų galima pastatyti į vertikalią padėtį, „Aksa“ ir „Kaminta“ turėjo užsakyti specialią pakėlimo įrangą – traversą.

AB „Aksa“ šiam angarui tiekė ne tik kolonas, bet ir šiltintas trisluoksnes cokolines plokštes.