• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Prie saulės energetikos plėtros prisideda ir lietuviai

2017 liepos 12 d.
„SoliTek” nuotr.
„SoliTek” nuotr.

Pasaulinėje atsinaujinančios energijos industrijoje – gera žinia saulės energijos vartotojams. Mokslininkų teigimu, saulės energija sparčiai tampa pigesnė už visas kitas energijos rūšis ir netrukus taps pagrindiniu pasaulio energijos šaltiniu. Prognozuojama, kad 2017 metais saulės energijos kaina gali nukristi iki dviejų JAV centų už kilovatvalandę.

„Business Insider“ duomenimis, vien JAV praėjusiais metais daugiau kaip milijonas privačių būstų savininkų pasirinko įsidiegti saulės elektrines. Palyginti 2006 m. Amerikoje saulės energija naudojosi tik 30 tūkst. privačių būstų. Ekspertų manymu, vis daugiau vartotojų atsigręžią į saulės energiją, tačiau prognozuojama, kad 2017-ieji saulės pramonei bus rekordiškai sėkmingi metai.

Efektyvesni saulės kolektoriai

Kaip ir daugelis naujų technologijų, saulės elementų dizainas bei funkcionalumas nuolatos tobulinami. Naujausios kartos saulės surinkimo plokštės nebeprimena pirmųjų grubių kristalinio silikono saulės elementų.

Neseniai saulės energijos inovacijų kompanija „Sunflare“ pristatė lipnius ir lanksčius, kaip teigia patys, bet kur pritaikomus saulės kolektorius, kurie gali būti naudojami ant sienų, stogų, netgi riedlenčių, o jų pritvirtinimui nebenaudojamas stiklas kaip iki šiol. Saulės elementai taip pat tapo dar mažiau kenksmingi gamtai, nes jų gamybai sunaudojama mažiausiai energijos per visą saulės energijos išgavimo istoriją.

Gera žinia ir ta, kad naujos kartos saulės elementai tampa vis labiau estetiškai patrauklūs vartotojui. Inovacijų kompanijos „Tesla“ pristatytus saulės elementus, angliškai pavadintus „Solar Roof“, iš tolo vargiai atskirtumėte nuo įprastos namo stogo dangos, tačiau naujasis produktas yra daug efektyvesnis ir daugiafunkcis.

„Tai, kas šiuo metu vyksta su saulės kolektoriais, visai neseniai vyko elektrinių automobilių srityje. Žmonės vengė juos pirkti dėl to, kad jie buvo nepakankamai efektyvūs, o jų dizainas priminė golfo automobilius. Mes tai pakeitėme su „Tesla“ elektroniniu automobiliu, o dabar tą patį darome ir saulės energetikos srityje“, – pristatydamas „Tesla” saulės kolektorius aiškino Elonas Muskas.

Saulės elementų tobulinime naudojami ir Lietuvoje sukurti lazeriai. Šiuo metu šalyje tobulinama technologija, kuria lazeris taip išgraviruoja saulės elementą, kad jis įgauna norimą, t. y. juodą, spalvą, kas padidina elemento efektyvumą. Įdomu ir tai, kad Lietuvos gamintojų lazeriai, kurie yra žinomi kaip parametrinių šviesos generatorių gamybos lyderiai, užima daugiau nei pusę šios srities rinkos visame pasaulyje.

„Tesla Solar Roof” nuotr.

Inovacijos kuriamos ir Lietuvoje

Lietuvių saulės energijos kompanija „Saulės Grąža“ šiuo metu baigia kurti kasdienį saulės energijos naudojimą namuose itin palengvinsiantį produktą „Nectar Sun“ – naujos kartos įtampos valdiklį, kuris skirtas vandens šildymui naudojant energiją iš saulės elementų.

Pasak kompanijos vadovo ir inovacijos idėjos autoriaus Tomo Šimanausko, tai išskirtinis, patrauklaus dizaino ir itin draugiškas vartotojams produktas, kuriame įdiegta ne tik neįtikėtinai paprasta valdymo sistema, tačiau ir taupymo algoritmai.

„Ši sistema sujungia fotovoltines saulės baterijas ir „Nectar Sun“ kontrolerį, kuriam padedant karšto vandens šildymas tampa ypač efektyvus. Produkte integruoti papildomi taupymo algoritmai leis sutaupyti dar daugiau. Pasitelkus integruotos produkto valdymo programą, karšto vandens temperatūra gali būti nustatoma nuotoliniu būdu. Mūsų skaičiavimais, naudodami šią sistemą namų ūkiai gali sutaupyti iki 70 proc. karšto vandens šildymo kaštų per metus. Patogu ir tai, kad sistemą galima prijungti prie bet kokio elektrinio boilerio, ji paprastai ir lengvai įdiegiama per kelias valandas“, – apie naują produktą pasakojo T. Šimanauskas.

Tuo tarpu lietuvių kapitalo saulės energijos įmonė „SoliTek“ visai neseniai pristatė unikalią saulės modulių technologiją „Stiklas-Stiklas“ – į pastatus integruotas saulės sistemas, pritaikomos tiek privačiame, tiek verslo, tiek ir viešajame sektoriuose.

„Stikliniai moduliai pasižymi dviem stiklo lakštais, saugančiais celes iš abiejų pusių. Stikliniai moduliai, nors ir brangesni už standartinius, yra kur kas stipresni, ilgaamžiškesni ir dažniausiai atrodo estetiškiau. Moduliai yra mažiau degūs ir gali atlaikyti didesnes mechanines apkrovas. Šios savybės ne tik padeda užtikrinti ilgametę modulių naudą, bet ir leidžia padidinti saugų modulių pritaikomumą. Stikliniai moduliai tinkami naudoti ne tik ant pastatų stogų ir ant žemės, bet ir kaip patikima statybinė medžiaga – integracijai į stogus ar fasadus“, – pasakojo „SoliTek“ marketingo vadovas Laurynas Marcinkus, kuris taip pat pabrėžė, kad jų gaminami stikliniai moduliai rinkoje išsiskiria kokybe.

Kaip prognozuoja patys „SoliTek“, į pastatus integruotos saulės sistemos artimoje ateityje bus kasdienis pasirinkimas statybų pramonėje. Tai ne tik modernus architektūrinis sprendimas, integruojami moduliai gali būti naudojami vietoje kitų statybinių medžiagų, tokių kaip čerpės, stogo danga, fasado stiklas, stogeliai ir panašiai.

Saulės elementų kaina ir toliau kris

Nuolatos tobulėjanti saulės energijos gaminimo technologija iki šiol niekada nebuvo tokia prieinama kaip praėjusiais metais. Nesudėtinga prognozuoti, kad tobulėjant technologijai saulės elementai ir toliau pigs.

„New York Times“ duomenimis, saulės elementų gaminimo kaštai 2016 m. nukrito maždaug 30 proc. Prognozuojama, kad 2017-iais saulės kolektoriai taps ypač pigūs.

„SoliTek” nuotr.

Pigesnis energijos saugojimas

Saulės modulių sistemoje pagaminta elektra gali būti tiekiama tiesiai į viešąjį elektros tinklą arba kaupiama akumuliatorinėse baterijose. Krentant elektros supirkimo tarifui, prieinamesnis energijos kaupimas akumuliatoriuose gali tapti kritiniu lūžio tašku saulės energijos rinkoje.

Ekspertai prognozuoja, kad 2017-iais saulės energijos kaupimas taps daug prieinamesnis, t. y. saulės energijos akumuliatoriai gerokai atpigs. Iki šiol saulės energijos akumuliatoriuose naudojamos ličio-jonų baterijos. 2016 m. šių baterijų rinkoje pastebėtas kainų kritimas, kuris, be abejonės, turės įtakos greitesniam ir platesniam saulės energijos vartojimo plitimui visame pasaulyje.

„Deutsche Bank“ pateikta ataskaita atskleidė, kad per metus ličio-jonų baterijų kaina galėtų sumažėti 20-30 proc. Tai reiškia, kad iki 2020-ųjų komercinės akumuliatorinės baterijos gali tapti naudojamos plačiai. Taip pat prognozuojama, kad energijos kaupimo rinka iki 2021-ųjų viršys 2 gigavatų ribą.

Laidoje „Mokslo sriuba“ Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad jei pusę Lietuvos stogų padengtume saulės elementais, tai pagamintų daugiau elektros energijos nei suvartoja visa Lietuva. Įspūdinga prognozė jau labai greitai gali tapti realybe.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad