2022 m. rudenį vyko LASKAO-ERGOLAIN stipendijos laureatų darbų pristatymas ir „BAUA Student Awards 2021“ parodos atidarymas. Šio renginio metu buvo pristatyti 2021 m. išrinkti geriausi Baltijos šalių architektūros studentų darbai, o šių metų LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkursą laimėjo VDA studentės Evelinos Simonaitytės baigiamasis magistro darbas, kuriame mergina nagrinėjo ir pateikė konversijos sprendinius vienai iš Klaipėdos pramoninių teritorijų.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) jau ne pirmą kartą organizuoja architektūros renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“, kuriame numatytos įvairios parodos, diskusijos, konkursai, leidinių pristatymai ir kt., skirti architektūros kūrėjams ir entuziastams. Vykusioje parodoje pristatytas geriausiu išrinktu ir studentų konkurso stipendiją pelnęs Evelinos Simonaitytės (VDA Vilniaus fakultetas) magistro baigiamasis darbas. Darbo tiriamosios rašto dalies bei kūrybinio projekto vadovas – Artūras Burba.

Pramonės teritorijų konversija: AB „Klaipėdos energijos“ atvejo studija. Energetikos edukacijos ir inovacijų centras

„Miestų plėtros procese pramonė buvo viena pagrindinių varomųjų jėgų dariusių didelę įtaką tiek ekonominės, tiek socialinės, tiek erdvinės aplinkos vystymuisi. Pramonės pastatai ir technikos objektai gyvi istoriniuose šaltiniuose, bylojantys apie tuometinės visuomenės pažangą technologijų srityje ar ekonominę ir socialinę sėkmę.“ – rašo darbo autorė.

Baigiamajame magistro darbe, tiriamojoje dalyje, studentė atliko metodinę pramonės teritorijų analizę, kurios išvadas galėtų pritaikyti projektinėje darbo dalyje. Remiantis atliktu tyrimu ir užsienio šalių praktika, E. Simonaitytė pateikė potencialios konversijos ir plėtros galimybes, pritaikomas Klaipėdos AB „Klaipėdos energija“ teritorijoje. Detalizuojama kūrybinio darbo teritorija – Danės upės krantinė, ribojama Danės g., Danės skverelio ir Mokyklos g. tilto. Siūlomos vystymo koncepcijos gairėse buvo suformuluotos projekto išvados: „1) esami pramoninio paveldo pastatai įveiklinami ir pritaikomi kultūriniam turizmui, norint išsaugoti industrinį charakterį; 2) lankytojams sukuriamas energetikos istorinis vektorius, siekiant edukuoti ir supažindinti su technikos paveldo objektų istorija ir naujais atsinaujinančiais energetikos šaltinių prototipais; 3) suformuojama atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra ir nagrinėjamos pritaikomumo galimybės teritorijos poreikiams; 4) teritorija atveriama miestiečiams, sukuriamas viešųjų erdvių tinklas ir  įveiklinama Danės upės krantinė; 5) užtikrinamas supančios gamtinės aplinkos potencialo išnaudojimas; 6) sklandžiam susisiekimui užtikrinti, numatomas pėsčiųjų ir dviračių takas, jungtis su kita Danės upės puse.“

Kokybiška pramonės teritorijų regeneracija Klaipėdoje

E. Simonaitytės projektinė koncepcija remiasi teritorijos pramoninio paveldo konversija. Projektuojami kvartalai suskirstyti į tris pagrindines funkcines zonas: laboratorijų, biurų kompleksas su ekspozicijų erdvėmis, technikos muziejaus kompleksas ir gyvenamosios paskirties zona, o šios teritorijos centru tampa pramonės architektūros paveldo renovacija su aukštybine miesto dominante– kaminu/apžvalgos bokštu. Teritorijos viešųjų erdvių sistema – hierarchinė, atsiranda jungtys nuo Danės skvero, laboratorijų komplekse kuriant viešąsias erdves, o judant šiaurės link, erdvės tampa uždaresnės, kol gyvenamuosiuose kvartaluose tampa pusiau privačios. Išilgai visos teritorijos įveiksminama upės krantinė, planuojant patogią prieigą prie vandens ir kokybišką rekreacinę erdvę su pėsčiųjų ir dviračių takais, taip pat sukuriamos skersinės jungtys tarp abiejų upės krantinių.

Siūlomas perimetrinis gyvenamųjų daugiabučių kvartalų užstatymas, o administracinių ir kultūrinių kompleksų pastatai iš Danės upės pusės yra išskaidyti, sukuriant laisvesnio judėjimo teritorijoje galimybę, nuo pagrindinio krantinės tako ir Danės skvero.

Studentės projekto vizija apima darnų visų teritorijos zonų bendrą veikimą, tiek architektūros, tiek erdvinės bei funkcinės sistemų lygmenimis: „komplekso funkcinis scenarijus: Lankytojas, susipažinęs su technikos muziejaus programa, keliauja galerijomis į naujas laboratorijų komplekso erdves. laboratorijų komplekse yra numatytos ekspozicijų erdvės, leidžiančios eksponuoti naujus energetikos prototipus. Suinteresuoti asmenys turi galimybę dalyvauti dirbtuvėse su mokslo daktarais ir atlikti energetikos eksperimentus. Siekiama muziejaus lankytojus supažindinti su ekspozicijomis ir energetikos raida, istorija ir ateities galimybėmis.“

Apgalvota ir apie energetines sąnaudas bei tvarumą: „Laboratorijose sukurta ir pagaminta energija taikoma šiltnamių veiklai. Šalia šiltnamio fasado būtų įrengiamas lietaus vandens rezervuaras ir vanduo būtų naudojamas augalų laistymui.  Šioje zonoje auginami skirtingų rūšių augalai, kurie būtų vietoje vartojami.“

„BAUA Student awards“ paroda skirta susipažinti, palyginti ir apdovanoti geriausius Baltijos šalių architektūros studentų darbus. Jos metu studentai gautų vertingų įžvalgų, taip pat būtų supažindinta su architektūros studijų kokybe Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, lyginamos studijų programos, skatinamas bendradarbiavimas jaunų architektų tarpe. Šioje parodoje taip pat buvo eksponuojamas ir praeitų metų LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkurso laimėtojos Marinos Leonovos darbas. O „BAUA Student Awards 2022“ paroda ir apdovanojimai vyko š. m. spalio 21 d.