Lietuvoje geriamojo vandens tiekimui naudojamas požeminis vanduo. Nors jo ištekliai mūsų šalyje yra gausūs ir gana geros kokybės, kai kuriuose rajonuose dėl nepalankių hidrogeologinių sąlygų gero vandens trūksta. Vandens ruošyklų projektuotojams didelė problema yra požeminiai Vakarų Lietuvos vandenys. Be dažniausiai juose pasitaikančių teršalų – geležies, amonio, mangano – tokiame požeminiame vandenyje Lietuvos higienos normos HN 24:2003 vertes dažnai viršija fluoridas, boras, sieros vandenilis, natris, chloridai, sulfatai, organiniai junginiai. Mažųjų vandenviečių projektuotojai (dažniausiai tai – Lietuvos projektavimo ir rangovų organizacijos) tradiciškai projektuoja slėgines kontaktinės aeracijos sistemas, kurios ne visada būna veiksmingos. Nuo pirmosios technologinės grandies dažnai priklauso viso proceso sėkmė.
Norint parinkti optimalią vandens ruošimo technologiją, nepakanka vien žinoti, kokias medžiagas iš vandens reikia šalinti ir kokios šių medžiagų koncentracijos yra požeminiame vandenyje. Kitas svarbus ir būtinas dalykas – išsiaiškinti, kokios yra šių medžiagų šalinimo sąlygos: koks yra vandens oksidacijos bei redukcijos potencialas, karbonatinė pusiausvyra, šarmingumas, ar daug vandenyje yra laisvojo anglies dioksido, ištirpusio deguonies, ar teršalai nesurišti su organinėmis medžiagomis į kompleksinius junginius, koks yra požeminio vandens agresyvumas ir kaip jis pasikeis įdiegus vandens ruošimo technologiją ir t. t.
Geriausias būdas išvengti projektavimo klaidų ateityje – atlikti pilotinius priešprojektinius geriamojo vandens ruošimo bandymus, kurių metu surinktų duomenų analize bus galima tinkamai įvertinti technologines požeminio vandens ruošimo ypatybes ir parinkti racionaliausius, optimalius technologinius sprendimus.
2013 metais AB „Klaipėdos vanduo“ įsigijo pilotinių geriamojo vandens ruošimo bandymų stotelę. Tai miniatiūrinė vandens ruošykla (našumas – 250 l/h) su maksimalia technologinių grandžių įvairove – jas įvairiai komponuojant ir keičiant režimą, galima sumodeliuoti technologinį skirtingos sudėties ir ypatybių vandens ruošimo procesą. Tai leidžia iki minimumo sumažinti technologinio proceso projektavimo riziką.
Pilotinių geriamojo vandens ruošimo bandymų stotelė
Pilotinių bandymų stotelė yra transportuojamas įrenginys pilotiniams bandymams pasirinktame objekte atlikti. Stotelė susideda iš 5 pagrindinių technologinių grandžių: vandens aeracijos, cheminių reagentų dozavimo įrenginių, slėginės dviejų laipsnių filtracijos, atvirkštinio membraninės filtracijos osmoso (toliau – AO) modulyje ir vandens stabilizavimo grandies.
Pilotinių bandymų stotelėje numatytos dvi aeravimo alternatyvos: slėginė ir atvira, leidžiančios ne tik prisotinti vandenį deguonies, bet ir pašalinti kai kuriuos teršalus: sieros vandenilį bei laisvą anglies dvideginį.
Filtravimo sistema susideda iš dviejų laipsnių slėginių filtrų. Tai leidžia parinkti technologinį režimą vandenims, kuriuose yra įvairių skirtingą oksidacinį ir redukcinį potencialą turinčių teršalų: organinių medžiagų, geležies, amonio, mangano. Po slėginės filtracijos vanduo pagal poreikį gali būti tiekiamas į AO įrenginį, skirtą fluoridams, borui, chloridams, natriui ir kitiems teršalams, kurių neįmanoma pašalinti tradiciniais metodais, šalinti. Tačiau AO įrenginyje iš vandens pašalinami ne tik teršalai, bet ir naudingi mineralai: kalcis, magnis, todėl panaudojus AO įrenginį vanduo dažniausiai tampa agresyvus (demineralizuotas).
Siekiant stabilizuoti agresyvų vandenį, linijos pabaigoje numatyti dviejų tipų vandens stabilizavimo įrenginiai. Tai laisvo anglies dvideginio šalinimas deaeruojant vandenį kolonoje su Rašigo žiedų įkrova, naudingų mineralų kiekio atkūrimas ir anglies rūgšties neutralizavimas leidžiant vandenį per specialią kalcio bei magnio mineralų įkrovą, kuri tirpdama neutralizuoja anglies rūgšties likutį ir papildo vandenį reikalingais mineralais. Pilotinės stotelės darbas yra visiškai automatizuotas ir valdomas valdikliu „Siemens S1200“.
Pasitelkus pilotinius bandymus bus modeliuojamos Klaipėdos rajono vandens ruošyklos. Įmonė yra suinteresuota glaudžiai bendradarbiauti su vandenruošos srityje dirbančiomis mokslo institucijomis ir šia sritimi besidominčiais studentais, norinčiais pasisemti su gamyba susijusių žinių ir atlikti praktinius tyrimus moksliniams darbams rengti.
