Paskutinius du dešimtmečius po SSRS griūties Rytų Europos miestuose vyko radikalūs socialinių praktikų ir urbanistinių formų pokyčiai. Šių miestų kasdienybę vis dar veikia aplinkos infrastruktūra, kurios funkcijos buvo pritaikytos kitokiam socialiniam gyvenimui ir susietos su kitomis politinėmis – ekonominėmis sąlygomis. Vilniuje, peržengus UNESCO paveldo sąraše esančio centro ribas, plyti Šnipiškių rajonas, kuriame XX a. pradžios mediniai namai šliejasi prie postmodernių dangoraižių. Kitoje miesto dalyje – pavyzdiniame socialistiniame Lazdynų rajone – tose pačiose urbanistinėse erdvėse gyvenimas vyksta jau naujomis sąlygomis.
Vasario–kovo mėnesiais vykusi tarptautinė dviejų savaičių žiemos mokykla Vilniuje gilinosi į šiuolaikinės urbanizacijos dilemas Rytų Europoje, atlikdama dviejų Vilniaus rajonų – Lazdynų ir Šnipiškių – kartografavimą. Mokykloje dalyvavo urbanistikos, architektūros, kritinės geografijos bei sociologijos studentai iš Vokietijos, Baltarusijos, Lietuvos, Čekijos ir Estijos. Mokyklos tikslas – pasitelkiant kartografavimo potencialą pažvelgti į kasdienybės praktikų, materialios infrastruktūros ir istorinio suvokimo santykį dvejuose skirtinguose rajonuos. Galutinis darbų rezultatas – eksperimentinis kartografavimo projektas, analizuojantis aktualius Šnipiškių ir Lazdynų kintančių erdvių aspektus.
Žiemos mokyklą organizuoja Europos Humanitarinio Universiteto Kritinio urbanizmo laboratorija ir Vokiečių studijų centras kartu su partneriais – Architektūros fondu bei Laimikis.lt.
Rezultatų pristatymas:
Kovo 7 d. 11 val. Lazdynų seniūnijoje (Erfurto g. 29, Vilnius).
Kovo 7 d. 15.30 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius).
