Lakoniškas, modernus, bet skaičiuojantis jau tūkstančius metų istorijos…. Spėkite, kas? Tai viena universaliausių statybinių – ir ne tik – medžiagų. Betonas.
Romėnai savo laiku atrado pucolaną – vulkaninės kilmės pelenus. Juos sutrynę ir įmaišę į kalkių skiedinį arba sumaišę kartu su akmenų ir plytų skalda, jie išgavo vadinamąjį romėnų betoną, turintį gerų hidraulinių ir stiprumo savybių.
O tikrasis cementas išrastas XIX a. pradžioje, kai anglų mūrininkas Josephas Aspdinas savo namų virtuvėje 1450 °C temperatūroje iškepė molį su gesintomis kalkėmis ir, sumalęs tai į miltelius, išgavo tikrą cementą. Pavadinęs jį portlandcemenčiu (pagal savo gimtosios salos pavadinimą), užpatentavo.
Pilkas ar… baltas?
Šiuolaikinė statybų ir aplinkotvarkos industrija jau nė neįsivaizduojama be betono gaminių. Tradiciškai geras sausas birus betonas visada yra pilkas (galimas melsvas atspalvis), ir jau seniai su šia ikonine pilka spalva asocijuojasi, tačiau spalvų pasirinkimo iš tiesų yra kur kas daugiau.
Daug architektų, siekdami išskirtinių sprendimų, atsisako pilkos betono spalvos ir pakeičia ją balta – bet yra vienas technologinis niuansas. „Baltojo betono gaminimo technologija yra lygiai tokia pati kaip pilko, – pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Audrius Grinys, – tik reikia naudoti kitą rišiklį – baltos spalvos cementą.
O mes tokio negaminame, mūsų klintys, kurias kasame ties Akmene, gelsvos. Baltos spalvos klinčių gauna ir baltą cementą gamina kone vienintelė, Danijoje esanti Alborgo miesto gamykla. Be to, gamybos metu į šį baltą cementą papildomai dar dedama balto pigmento, apie 20 kg į kubinį metrą. Tad baltas cementas laikomas prestižiniu, atitinkamai didesnė ir jo kaina.“
A. Grinys dar priduria, kad galima dar labiau nušviesinti betoną, paprastą jo sudėtyje esantį smėlį pakeitus kvarciniu, nedažančiu. „Tuomet kubinio betono metro kaina, žinoma, šokteli kartais, – atkreipia dėmesį mokslininkas. – Tačiau ko nepadarysi dėl architektūrinės idėjos.“
Tokią architektūrinę idėją gali iliustruoti Vienybės aikštė Kaune: čia nuožulnios, dviratininkams ir riedučiams pritaikytos betoninės formos, ribojančios žaliųjų zonų kraštus, pagamintos rankomis – dėl sudėtingos formos nebuvo įmanoma jų išlieti gamykliškai – kaip tik iš baltojo betono.
… o gal spalvotas?
Kiti architektūrinę idėją įkūnijantys betono atspalviai daugiausia pasiekiami primaišant pigmentų, dažniausiai gaminamų iš geležies oksido miltelių. Tačiau, vėlgi, kadangi klasikinė pilka betono spalva padaro spalvinę įtaką bet kokiam atspalviui, gražiausi ir geriausi rezultatai gaunami, dažant tą patį Alborgo baltąjį cementą.
„Dar viena dažymo technologija – pigmentinis impregnatorius, – pamini KTU docentas, – bet ji daugiausia naudojama tik vertikaliems gaminiams. Tokiu atveju impregnanto plėvele padengiamas tik gaminio paviršius. Atrodo toks paviršius labai gražiai, bet nuo trinties ta plėvelė gali nudilti, tad negali būti naudojama horizontaliems paviršiams.“
Savybių beveik nepakeičia
„Pigmentas neturėtų ypač smarkiai keisti betoninio gaminio savybių, – mano A. Grinys. – Reikėtų atlikti tyrimus, nors iš esmės kiekvienas betono gamintojas dėl viso pikto pasitikrina. Gali nežymiai pamažėti stipris, bet tai lengvai išsprendžiama į mišinį dedant mažiau vandens, ir didinant superplastiklio kiekį bei taip išgaunant tas pačias charakteristikas.
Kita vertus, pigmentai gali padėti gaminį formuojant: jie smulkūs, tad, papildomai įmaišyti į betoną, padaro jį šiek tiek plastiškesnį, truputį lengviau pasiduodantį virpesiams ir gražiau susiformuojantį.“
Lieja begalinius elementus
Tiesiai statybvietėje – ypač tiesiant kelius ar tvarkant kelkraščius, ten, kur reikalingi ištisiniai, kartais nenutrūkstamo ilgio elementai, – tapo įmanoma užsisakyti savotišką betono gaminių fabriko filialą. Slystančiosios formos aparatas veikia tokiu principu: tam tikro slankumo betonas pilamas į nuolat lėtai judančią specialią klojimo mašiną ir gaminys išslysta iš jos per apačią tokiu greičiu, kuris leidžia šviežiam betonui išlaikyti savo formą ir struktūrą.
„Kad betoninis elementas, sakykim, kelkraščio bortas, – pasakoja A. Grinys, – neprarastų formos ką tik išlietas tokiu aparatu, tai pasiekiama pasitelkiant specializuotą betono receptūrą. Naudojamos tam tikros betono įmaišos, ir gaminamas vadinamasis klojus betono mišinys, S2 slankumo klasės.“
Neriboto ilgio aplinkotvarkos elementų pranašumai
- Greitesnė statyba. Gaminys iškart išliejamas, nereikia formuoti klojinių, surinkinėti armatūros, kilnoti gaminio ir jo montuoti.
- Aukštesnė kokybė. Palyginti su skystojo betono analogais ar su asfaltbetoniu, klojamojo betono gaminiai kietesni ir jų eksploatacijos periodas daug ilgesnis.
- Masyvesnius elementus sunkiau išversti ir deformuoti, atsitikus eismo įvykiui ar sunkiasvorės technikos vairuotojui neatsargiai manevruojant.
- Išlinkimai formuojami tiesiai vietoje. Labai smailių kampų tikėtis neverta, bet visa kita įmanoma: pagal specialiai įrengtus orientyrus pats aparatas suformuoja betoninių elementų išlinkimus pagal objekto specifiką.
Lietuvoje – nelabai paklausi technologija
Deja, tokie klojamieji betono mišiniai specializuotais aparatais pas mus nėra itin populiarūs. „Yra tik pavieniai objektai, kuriuose darbai įgyvendinti naudojant tokią aparatūrą“, – liūdnokai reziumuoja mokslininkas.
Tačiau, pažvelgę už šalies ribų, pamatysime, kad klojamasis betonas pasaulyje taikomas labai plačiai. Tarkim, kad ir tie begaliniai betoniniai Vokietijos ar Lenkijos atitvarai, vietoj kurių Lietuvoje turime metalinius. Jie gali tęstis kilometrų kilometrais.
Betonas linkęs trauktis, tad pagaminti atitvarai vėliau tiesiog gali būti supjaustomi maždaug kas 10 metrų. „Pagrindiniai kelių elementai, dangos, šalia kelių esantys elementai, – vardija A. Grinys, – viskas klojama taikant šią technologiją.“
Kodėl automatizuotas kelių elementų liejimas mūsų šalyje nėra paplitęs? Docento nuomone, to priežastis – didelė aparatūros įsigijimo kaina.
„Turi atskirai įsigyti viską, visą įrangą, visą kompleksą, – pagrindinius tokios didelės investicijos niuansus įvardija A. Grinys. – Ir mes čia kalbame apie milijonus eurų. Kelių gamintojai turi klotuvus, tinkamus asfaltbetoniui, tačiau jie negali būti pritaikomi klojamajam betonui.
O statybos pramonėje visi kaip vienas naudoja vadinamuosius slankiuosius mišinius, kurių tankinimas paprastas, giluminiais vibratoriais ar vibrojuostomis. Slankieji mišiniai pernelyg skysti. O štai tarpinio varianto, pavadinkime jį pusiau skystu mišiniu, niekas šalyje kaip ir netaiko.“
Lietuvoje klojamojo betono liejimo aparatai pastebėti šiuose objektuose.
- Kauno Taikos pr. rekonstrukcija, kainavusi daugiau nei 13 mln. eurų.
- Kelio Pirčiupiai-Jašiūnai remontas šalia Rūdninkų karinio poligono. Atsižvelgiant į karinės technikos gabaritus bei siekiant ilgaamžio kelio sprendimo, įrengta sustiprinto kelkraščio konstrukcija.
Į eksploataciją – ne iškart, bet greitai
Išlieto tiesiai objekte klojamojo betono gaminio eksploataciją galima pagreitinti, nors paprastai betono sukietėjimo periodas yra 28 paros. „Dažniausiai, išliejus elementą, ant jo užpurškiama speciali medžiaga, vadinamasis ciuringas, – pasakoja docentas, – kuri neleidžia tam betonui dehidratuoti. Susiformuoja plėvelė, ir gaminys šitaip pratūno, kol įgauna stiprį. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, o ypač nuo aplinkos temperatūros, tokiu būdu apdorotą gaminį galima apkrauti jau po 14 parų.“
Dainius Tolvaišas, UAB „Kauno tiltai“ darbų vadovas
Vietoje klojamiems betoniniams aplinkotvarkos elementams naudojami specialūs mišiniai, todėl gaminių atsparumo klasė šalčiui ir stiprio deformacijoms – aukščiausia, kone kaip monolitinių tiltų betono.
Bet tai tik vienas klojamojo betono panašumas. Kitas – greitis. Tarkim, rekonstruojant Taikos prospektą Kaune, sudarinėdami darbų grafikus specialistai skaičiavo darbų atlikimo greičio vidurkį, dirbant standartine tvarka. Įvertinus kreives, tradiciniu būdu būtume rengę maždaug 100 m tiesios atkarpos, o lenktos – apie 60 m per pamainą. Toks greitis niekaip neleistų tilpti į numatytą grafiką.
O aparato, vadinamojo slipformerio, greitis – 600–800 m per pamainą… Ir čia dar reikia turėti omenyje, kad vykdoma kelio rekonstrukcija. O tiesiant naują darbai galėtų vykti net dar paprasčiau ir sparčiau.
Taigi, iš Lenkijos atvykusi komanda su savo aparatūra ir pajėgomis per dvi tris savaites suklojo mums visus bortelius. Formą liejimui jie pagamino specializuotai, pagal mūsų standartus. Liejimo formos šiuose aparatuose gali būti kuo įvairiausios.
Galima betonuoti net iki 2,5 m aukščio sieną! Pagal šiuolaikinius standartus po borteliu turi būti 20 cm betono sluoksnis, o pamato plotis – 45 cm, ir dar paties bortelio aukštis 30 cm. Tai aparatas iš karto liejo 45 cm pločio ir maždaug 50 cm aukščio juostą, ir tokią juostą klojo, o kas penkis metrus iki dangos paviršiaus darėme įpjautines temperatūrines siūles.
