Latvijoje – visuotinė šventė: po kapitalinės restauracijos ir rekonstrukcijos lankytojams duris atvėrė Nacionalinis meno muziejus.
Muziejus yra iš esmės renovuotas, atstatytas ir padidėjęs. Moderni pastato ir jo aplinkos infrastruktūra kartu su šiuolaikiškai pateikiamomis paslaugomis visuomenės švietimui ir rekreacijai sukurta atsižvelgiant į patrauklumą ir patogumą lankytojams.
Žmonės bus kviečiami apžiūrėti naujos nuolatinės Latvijos meno XIX ir XX a. ekspozicijos ir dviejų laikinųjų, skirtų svarbiems Latvijos menininkams Miervaldžiui Poliui ir Borisui Bėrziniui.
Nacionalinio Latvijos meno muziejaus pastatas yra vienas iškiliausių Rygos centriniame parko ir prospekto žiede. Jis suprojektuotas pirmojo muziejaus direktoriaus, Latvijos vokiečio architekto ir istoriko Wilhelmo Neumanno (1849–1919 m.). 1905 metais pastatytas Latvijos meno muziejus yra pirmasis pastatas Baltijos šalyse, kuris projektuotas ir statytas kaip muziejus. Šis pastatas yra nacionalinės svarbos Latvijos architektūros paminklas.
2010 metais Rygos miesto taryba nusprendė rekonstruoti ir išplėsti muziejų, kad būtų sukurta šiuolaikiška infrastruktūra. Latvijos nacionalinis meno muziejus be kapitalinio remonto naudotas net 107 metus. Prieš rekonstrukciją jo būklė buvo kritinė.
2010 metų gegužę Rygos tarybos Turto departamentas paskelbė tarptautinį muziejaus rekonstrukcijos ir plėtros konkursą. Jame iš viso dalyvavo 28 projektai, o nugalėjo lietuvių architektūros biurų „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ projektas.
Atsižvelgiant į pastato architektūros unikalumą, jo reprezentacinį statusą ir svarbą Latvijos kultūros palikimui, rekonstrukcijos strategija susidėjo iš trijų dalių: palikimo išsaugojimo, estetikos ir funkcionalumo sukūrimo. Projekto autoriai pasiūlė išsaugoti istorinio pastato tūrius bei unikalias detales, greta sukurti dideles šiuolaikines minimalistinio dizaino erdves ir pakeisti pagrindinio pastato erdvių funkcijas.
Rekonstrukcija prasidėjo 2013 metų vasarį ir truko iki 2015 metų gruodžio. Po jos muziejuje atsirado daugiau erdvės lankytojams, unikaliai jų muziejinei patirčiai sukurti, taip pat pagrindinėms įstaigos funkcijoms vykdyti. Dabar muziejus yra 7 aukštų, kuriuos jungia liftas lankytojams.
Pirmame istorinio pastato aukšte įkurdinta kūrybinė erdvė švietimo veiklai, muziejaus parduotuvė, kavinė ir konferencijų salė, antrame ir trečiame aukštuose – nuolatinė ekspozicija.
Pirmą kartą pastato istorijoje lankytojams atverta muziejaus mansarda ir beveik 600 kv. m ploto kupolas. Lankytojus pasiruošę stebinti dvi naujai pastatytos stogo terasos, iš kurių atsiveria Rygos panorama.
Svarbi rekonstrukcijos projekto dalis – nauja dviejų aukštų požeminė erdvė (3 545 kv. m). Šioje dalyje įkurdintos naujos ekspozicijų salės, meno kolekcijų saugyklos, kūrinių restauravimo dirbtuvės ir pagalbinės patalpos. Pakeliui į didžiąją ekspozicijos salę muziejaus lankytojai per stiklinę sieną galės pamatyti, kaip saugomos meno kūrinių kolekcijos.
Aikštė iš parko pusės pritaikyta renginiams po atviru dangumi, taip pat dideliems kūriniams eksponuoti. Ši aikštė taip pat galės būti naudojama kaip muziejaus kavinės lauko terasa. Jos centre pastatytas didelis (9 × 9 m) amfiteatras stiklinėmis lubomis, pro kurį lankytojai galės stebėti muziejaus darbo užkulisius.
„Projektas ne tik funkciškai, bet ir simboliškai atveria muziejų visuomenei, daro jį prieinamesnį ir patogesnį“, – sakė vienas rekonstrukcijos projekto autorių Vytautas Biekša.
Muziejus sieks svariai prisidėti prie Latvijos nacionalinio identiteto formavimo ir tarpkultūrinio dialogo plėtojimo, būti bendruomenės ir turistų traukos vieta. Nacionalinio Latvijos meno muziejaus pranešime spaudai teigiama, kad per pirmuosius darbo metus tikimasi pritraukti daugiau kaip 100 tūkst. lankytojų.
Taip pat skaitykite: Lietuvių architektų sėkmė – užbaigtas Latvijos meno muziejaus rekonstrukcijos projektas
