Pagrindiniai rūmai išlaikė tvirtą konstruktyvą. Bendrovės „Struktūra“ meistrams fasadą tereikėjo pertinkuoti prieš tai keliose vietose, ties viršlangiais, kur buvo aptrupėjusios sąramos, sutvirtinus mūrą. Skarda bene prieš 40 metų uždengtam stogui grąžinta pradinė – čerpių – danga.
Pirmame aukšte kelios erdvesnės patalpos bus skirtos renginiams. Antrame aukšte įrengta kol kas laikina A. Smetonos šeimos – paties prezidento, jo apsaugininko, žmonos, vaikų, svainės – kambarių ekspozicija. Dvaro rūmuose nuo šiol šeimininkaus Ukmergės kraštotyros muziejus.
Kumetyne įrengti svečių namai
Daugybė darbų laukė tvarkant kumetyną – taip tarnų gyvenamąjį namą vadino generalinio rangovo – bendrovės „Struktūra“ – komanda. „Šio pastato konstrukcija – iš akmeninių kolonų, o tarp jų – krėstas molis. Pagal pastato schemą, kad jį surištume, darėme gelžbetonio žiedą, betonavome papildomas kolonas, – pasakojo V. Petrauskas. – Visų šių darbų nematyti – viskas nutinkuota, nudažyta.“ Tiesa, senosios akmeninės kolonos matomos fasade, kuris dar apkaltas ir to laiko stilistikos dailylentėmis.
Panašaus, kaip ir pagrindiniai rūmai, ploto pastate įrengtuose svečių namuose yra 14 kambarių. Pirmame aukšte keturi kambariai pritaikyti ir neįgaliesiems, turi atskirus sanitarinius mazgus. Antrame aukšte atskirus vonios kambarius turi du kambariai, kiti yra kuklesni, generalinio rangovo nuomone, labiau atitinkantys hostelio reikalavimus. Svečių namuose atsirado vietos ir kavinei.
Į pagaliau sutvarkytus dvaro rūmus nereikės brautis per kemsynus. Tvarkant pastatus želdynai nepamiršti, keliasdešimt menkaverčių privažiuoti trukdžiusių medžių buvo iškirsti iškart. Tik čia darbų galo dar nematyti. V. Petrauskas juokavo nežinąs, kuris dvarvietės želdinių apibūdinimas tiktų labiau: apleistas parkas ar retas miškas. Kol kas nuo išsikėtojusių augalų buvo išlaisvinti tik į dvarą vedantys keliukai ir artimiausia, kelis metrus siekianti jų aplinka. Čia dar laukia didelis projektas – pasak Ukmergės rajono savivaldybės Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos R. Boškevičienės, pagal išlikusią dvaro kūrimo metų schemą rengiamas želdynų formavimo planas.
Skelbs iniciatyvių investuotojų paiešką
Nešiodami dvaro atkūrimo idėją po valdiškus kabinetus ukmergiškiai buvo prikūrę ir daugybę pačios dvarvietės pritaikymo galimybių. Galvota apie žvejybos rojų, bitininkystės ūkį, žirgyną ir kt. Bet šiandien savivaldybė neskuba. Netrukus bus skelbiamas konkursas svečių namų operatoriui surasti. Tikimasi, kad investuotojas turės savų idėjų, kaip panaudoti didelę dvaro teritoriją – yra parengtas Užugirio dvaro ir gretimų teritorijų, iš viso apie 80 hektarų plotą apimantis detalusis planas.
Savivaldybė kol kas ieško lėšų dar dviem, mediniams, dvaro sodybos pastatams – prezidento pirčiai ir arklidėms – restauruoti. Šiuo metu yra pateikta paraiška Norvegijos fondų – EEE – finansinio mechanizmo paramai gauti. Lėšų bus ieškoma ir kitiems statiniams tvarkyti: išlikęs geros būklės akmenų mūro garažas, ledainė, rūkykla, kiti statiniai.
Dvarą statė už pasiskolintus pinigus
Naujojo Užugirio kiemo pagrindinių rūmų šeimininko – Ukmergės kraštotyros muziejaus – direktorė Vaidutė Sakolnikienė pasakojo, kad lėšos ypatingajai valstybės prezidento A. Smetonos dovanai buvo surinktos išplatinus 20 tūkst. 5 litų vertės bonų – vadinamąjį prezidento dovanos ženklą. Tuo pasirūpino 1934 metais, artėjant jubiliejui, susibūręs Tautos vado jubiliejinis komitetas. Žmonės bonus noriai pirko, surinktų lėšų užteko 80 hektarų žemės. 25 hektarus A. Smetona gavo kaip Nepriklausomybės akto signataras, o dar 5 hektarus nusipirko papildomai – išėjo 110 hektarų sklypas. Namo statybai prezidentas paėmė 40 tūkst. litų paskolą iš Žemės ūkio banko.
Ekspozicijose, deja, nebus autentiškų prezidento šeimos daiktų. Iš dvarvietės viskas buvo išgrobstyta ar sunaikinta, kaimynystėje buvusi gimtoji A. Smetonos sodyba buvo sudeginta.
