Įvykusioje pirmoje LVII Vilniaus aukciono dalyje, skirtoje lietuviškam dizainui, beveik pusė joje dalyvavusių lotų rado naujus šeimininkus. Didžiausias aistras kurstė XX a. 7–9 deš. plakatų rinkinys ir dizainerio Pauliaus Vitkausko sukurta kėdė „Ku-dir-ka“. Tiesa, brangiausiai parduoti ne šie aukciono lotai, o dizaino studijoje „Old-New“ sukurta Ramūno Gilio komoda.
„Kartu su Lietuvos dizaino forumu rengdami šį aukcioną, tikėjome, kad mūsų šalyje jau randasi poreikis išskirtiniams dizaino vienetams. Įvykęs renginys parodė tam tikras tendencijas, tačiau mūsų tikėjimo nenuvylė, atvirkščiai, – dar labiau jį sustiprino. Ir ką gali žinoti: galbūt dizaino aukcionas netrukus taps tradicija, jungiančia daugybę lietuviško dizaino kūrėjų ir gerbėjų“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Iš visų 45 pirmajame lietuviško dizaino aukcione dalyvavusių lotų net 22 iškeliaus pas naujus šeimininkus. Tarp aukciono dalyvių įsigytų dizaino objektų vyravo baldai, tačiau dėmesio sulaukė ir interjero detalės, drabužiai, aprangos aksesuarai ir kt. Brangiausiai nupirktas aukciono lotas – 2018 m. R. Gilio sukurta modernistinė vienetinė komoda, atkeliavusi ne iš gamyklos, o tiesiai iš dizainerio dirbtuvių. Ji įsigyta už pradinę kainą – 950 eurų.
Kitas į brangiausiai parduotų dizaino aukciono lotų sąrašo aukštumas pakilęs objektas – P. Vitkausko sukurta supamoji kėdė „Ku-dir-ka“, visiems pažįstama iš pernai metais Lietuvos dizaino šimtmečiui surengtos parodos „Daiktų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.
2006 m. sukurta kėdė ypatingai kurstė aukciono dalyvių aistras ir privertė plačiai atverti piniginę: jos pradinė kaina nuo 150 eurų akimirksniu šoktelėjo net 6 kartus – iki 920 eurų. Tiesa, pačiu didžiausiu aukciono netikėtumu tapo dvylikos XX a. 7–9 deš. Plakatų rinkinys, kuriame – dailininkų Astridos Margaritos Žilinskaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Stepono Kazimieraičio, Končio Šatūno, Juozo Galkaus, Vitalijaus Mazūro ir kt. sukurti darbai. Po aistringų kautynių tarp dviejų aukciono dalyvių jo pradinė kaina – 70 eurų pakilo iki 460 eurų.
„Manyčiau, kad šis, pirmasis, lietuviško dizaino aukcionas labai aiškiai parodė, kad lietuviams reikia lietuviško dizaino objektų. Tačiau kol kas jie suvokiami ir vertinami ne kaip gera investicija ir dažnu atveju įsigyjami ne kaip kolekcinės vertybės, o kaip kasdienįgyvenimą puošiantys praktiškai pritaikomi dizaino elementai, – sako Vilniaus aukciono vadovė S. Skaisgirytė–Makselienė, pridurdama, kad jei brangiausiai nupirkti lotai signalizuoja ir dar vieną tendenciją – lietuviai dar nėra pasiruošę arba neturi galimybių išleisti daugiau nei tūkstantį eurų už išskirtinį dizaino objektą. Tad kai kuriems jų dar reikės sulaukti savo laiko ir savų pirkėjų.“
Be jau minėtų lotų, LVII Vilniaus aukciono pirmosios dalies, dedikuotos lietuviškam dizainui, dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitus rinkinio objektus, tarp jų – Vytauto Didžiulio sukurtas dulkių siurblys „Saturnas–2“, Gintarės Černiauskaitės žaislas vaikams „Upe“, Liucijos Kvašytės kuprinė „Kelionė ‚83-‘13“, „March Design Studio“ sukurtas užrašomas džemperis ir magnetiniai veidrodžiai, Viktorijos Bugajenko paltas „Think Twice“, Tomo Jasiulio indas „Moving bowl“, Simono Tarvydo šviestuvai „Kabo“ ir „Plise“, Lygijos Marijos Koslauskaitės Stapulionienės krėslai, Daliaus Razausko spintelė „Multifunctional Pill“, Indros Marcinkevičienės vaikiška kėdė „Eureka!”, Agotos Rimšaitės ir Gyčio Rimšos laiko baltas „Panama Banana“, Vytauto Puzero kurti baldai ir kt.
Antroji LVII Vilniaus aukciono dalis, skirta lituanistinės vaizduojamosios dailės menui, vyks šių metų gegužės 24 d. Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinyje yra iš viso 150 lotų.
FAKTAI IR SKAIČIAI
950 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas Ramūno Gilio kūrinys – komoda, 2018 m. sukurta dizaino studijoje Old-New. Jai panaudotas pušies masyvo skydas, faneruotas ąžuolo lukštu, frezuota ąžuolo lamelė, senoviniu būdu juodintas plienas, žalvaris, tonuota alyva.
20 – tiek eurų kainavo pigiausias lotas – „March Design Studio“ A4 formato magnetinis veidrodis „Key Keeper“, sukurtas iš veidrodžio, juodo MDF ir neodimio magentų.
270 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas pirmosios LVI Vilniaus aukciono dalies, dedikuotos lietuviškam dizainui, pirkėjas.
557 – tiek procentų pakilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo XX a. 7–9 deš. plakatų rinkinys, kaina.
12 – tiek dizaino aukciono rinkinį sudariusių lotų buvo parduoti už aukštesnę nei nustatyta pradinė kaina.