Pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, pristatytas visuomenei dar 2017 metais ir galiausiai pasitikęs pirmuosius lankytojus 2024 m. pabaigoje, jau spėjo tapti regioninės reikšmės objektu. „Mokslo salos“ konkursas 2016-aisiais buvo pirmas tokio pobūdžio architektūrinis konkursas Lietuvoje, sulaukęs gausaus dėmesio iš viso pasaulio architektų. Laureatais tapo Ispanijos ir Australijos architektų studija „SMAR Architecture studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan), techninę dalį padėjo įgyvendinti architekto Gintauto Natkevičiaus komanda (architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Gintautas Natkevičius, Dominykas Kalmatavičius)).

Objektas: „Mokslo sala“

Vieta: Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Bendras plotas: 11 523,00 m²

Projektavę architektai: „SMAR Architecture Studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan); Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Gintautas Natkevičius, Dominykas Kalmatavičius)

Interjero dizainas: „SMAR Architecture Studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan); Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Gintautas Natkevičius, Dominykas Kalmatavičius)

Kraštovaizdžio architektai: „SMAR Architecture Studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan); Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Gintautas Natkevičius, Dominykas Kalmatavičius)

Konstruktoriai: „1 planas“ (Mindaugas Vaidelys, Marius Sokolovas)

Statybinė techninė priežiūra: „2 passibus anteire“

„Tai kitoks objektas, nei esame pratę: jame ir modernus planetariumas, ir mokslą atskleidžiančios erdvės, restoranas, konferencijų erdvės. Pats „Mokslo salos“ pavadinimas yra simbolinis. Tai vienu metu ir mokslo, pažinimo, ir pramogos vieta. Tai Nemuno saloje esantis objektas, kuriame kalbama apie mokslą, perduodama žinia, kaip veikia mokslas gyvenime“, – Nemuno saloje atidarytą muziejų apibūdina architektas G. Natkevičius. 

Architektūrinio konkurso laureatų pakviestas G. Natkevičius su komanda 1,5 metų dirbo prie techninės projekto dalies. G. Natkevičius, kurio studija taip pat dalyvavo konkurse, apibūdina „SMAR Architecture studio“ kolegas kaip labai išsilavinusius žmones, gebančius generuoti gilesnes architektūriškai ir socialiai idėjas. Jų patirtis ir išmonė leido laimėti „Mokslo salos“ architektūrinį konkursą ir išsiskirti tarp 150 kitų dalyvių.

„Statyba ir architektūra“ redakcijai architektas pasidalijo, kad dar 2016 metais pateiktos idėjos išliko aktualios kone po dešimtmečio. „Po tiek metų paaiškėjo, kad studijos „SMAR Architecture studio“ idėja vis dar šviežia, gyva, architektūriškai ir estetiškai labai brandi. Nors pats metalo, stiklo, gelžbetonio statinys – įprastos konstrukcijos, jo sudėtingumas tas, kad jis suprojektuotas Nemuno saloje, kur labai aukštas upės vanduo – tai kelia tam tikrų iššūkių“, – pabrėžia Kauno oro uosto, verslo centrų ir gyvenamųjų projektų autorius.

Pačios aukščiausios architektūrinės kokybės pastatas

Kaune studiją įsteigęs architektas daug savo darbų įgyvendino būtent šiame mieste. Tad 11,5 tūkst. kv. metrų ploto „Mokslo salos“ projektas – neatsitiktinis, o gerai suplanuotas ir apgalvotas, atsižvelgiant į urbanistinę struktūrą. Mokslo muziejus organiškai prisideda prie Nemuno salos paveikslo: čia iš anksčiau veikia arena, baseinas, žaliuoja parkas. Netrukus, pastačius tiltą, urbanistinė struktūra bus išbaigta ir taps unikali Kauno mieste. 

„Mokslo sala užbaigia visuomenės lankomų objektų salą, žemės lopinėlį. Ši vieta nesikeis, ji suformuota iki galo, o pastačius pėsčiųjų tiltą kompozicija bus baigta. Ši vieta unikali dėl savo struktūros: upė mieste, visuomenei skirta „Mokslo salos“ struktūra, parkas su bręstančiais medžiais. Miesto centre turime organizmą, kur daug veiksmo: aikštelė, atrakcijos ir paties aukščiausio lygio architektūra“, – įsitikinęs G. Natkevičius ir prideda, kad tokių architektūriškai stiprių projektų Lietuvoje – vienetai.

„Šiuo metu Lietuvoje žinau du tokios aukštos prabos architektūros kūrinius – tai „Stasys museum“ Panevėžyje (architektai „IMPLMNT architects“: Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Ričardas Bertašius, Aurelija Kniukštaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė)  ir „Mokslo sala“. Šeduvoje statomas muziejus „Dingęs štetlas“ (architektai „Lahdelma & Mahlamäki Architects“) taip pat bus ypatingas“, – priduria architektas. 

_{Gintaro Lukoševičiaus nuotrauka ir studijos „Lahdelma & Mahlamäki Architects“ vizualizacija}

„Mokslo sala“ mokslo muziejų Europoje kontekste

Specialisto teigimu, „Mokslo sala“ užima svarbią vietą Europos muziejų žemėlapyje dėl savo išskirtinės architektūros, lokacijos ir konteksto. Išpildyti visus aktualumo kriterijus pavyksta ne visada.

„Pavyzdžiui, Suomijoje, netoli Helsinkio, yra mokslo muziejus „Heureka“ (architektai – „Heikkinen – Komonen Architects“). Jis pastatytas prie geležinkelio, taigi ta vieta – „jokia“, prie jos tiesiog patogu atvažiuoti. Latvijoje, Ventspilyje, Audrius Ambrasas su komanda (Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Jonas Motiejūnas, Viktorija Rimkutė, Justas Jankauskas) prie didžiulio transporto žiedo suprojektavo Mokslo ir inovacijų centrą. Koperniko mokslo centras Varšuvoje (architektai – „RAr-2 Laboratorium Architektury Gilner & Kubec“) – taip pat užstatytoje, ankštoje vietoje. Bene vienintelis įdomus Europoje mokslo muziejus yra Amsterdame – NEMO mokslo muziejus (projektavo Renzo Piano), įkurtas įlankoje. Savo forma jis primena laivą, tad turi įvaizdį. 

Tuo metu „Mokslo salos“ išskirtinumas tas, kad ji turi ryšį su vieta, simbiozė labai šauni. Yra sala, saloje – slėnis, pastatas ilgas ir žemas, iš vieno pusės jis visas lyg po žeme, pylime – lyg ir yra, lyg jo nėra. Vienintelis diskas švyti, yra iškeltas, bet ir jis subtiliai atsuktas į Nemuną. Tai aukščiausio lygio tarptautinė architektūra, organiškai inkorporuota į gamtą: vanduo, Nemunas, sala, slėnis – tokie dalykai priduoda lyg viešbučiui daug žvaigždučių“, – palygina architektas.

Per debiutinius du mėnesius – virš 30 tūkst. lankytojų

„Mokslo sala“ – tai pirmas mokslo ir inovacijų populiarinimo centras Lietuvoje. Čia lankytojų laukia ilgalaikė ekspozicija su net 140 objektų, modernus planetariumas, besikuriančios STEAM laboratorijos, įvairios kultūrinės ir edukacinės veiklos. „Mūsų tikslas – sužadinti smalsumą ir įkvėpti eksperimentuoti kiekvieną – sujungiant tikrąjį mokslą su pramogomis, paneigti mitą, jog smagu nelygu vertinga. Centras skirtas visai šeimai, kur tiek maži, tiek dideli kviečiami ieškoti, klysti bei išbandant inovatyvius metodus, atrasti meilę mokslui iš naujo“, – pasakoja Mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė. 

_{Justinos Apulskės nuotr.}

Per pirmuosius du veiklos mėnesius „Mokslo salą“ aplankė per 30 tūkst. įvairaus amžiaus lankytojų. Iš jų apie pusę buvo vaikai, kurie čia atvyksta kartu su mokyklos grupėmis, tėvais, globėjais ar kitais šeimos nariais ir mėgaujasi atradimų džiaugsmu. „Šis skaičius džiugina ir dar kartą patvirtina tokio projekto kaip „Mokslo sala“ poreikį mūsų visuomenėje“, – sako muziejaus vadovė ir įvardija, kad planetariumo seansai – geidžiamiausia lankytojų programa. 

Čia galima pamatyti ne tik filmus, bet ir dalyvauti astronomo paskaitose. Planetariume demonstruojamas turinys pateikiamas 11 metrų skersmens kupolo formos ekrane su 5.1 audio sistema siekia net 8K raišką, o naujausia kompanijos „Evans & Sutherland“ programinė įranga leidžia lankytojams demonstruoti ne tik Saulės, Mėnulio, planetų, žvaigždžių, ūkų ir galaktikų vaizdus bei animacijas, bet ir supažindinti su realiojo laiko vaizdais iš kosminių observatorijų bei Žemę stebinčių palydovų.

„Kurdami „Mokslo salą“ labiausiai norėjome, kad čia apsilankę žmonės atrastų žinių džiaugsmą. Lankytojų šypsenos išduoda, kad mums sekasi neblogai. Turime daug gražių ateities planų, kad ši tendencija tik stiprėtų ir kiekvienam čia norėtųsi grįžti ne kartą“, – planus komentuoja „Mokslo sala“ vadovė A. Lukaševičiūtė.  

Inovacijoms populiarinti skirtame pastate – inovatyvios architektūrinės medžiagos

Mokslo centro erdvėse harmoningai dera tiek standartiniai, tiek individualiai „Mokslo salai“ suprojektuoti baldai, kuriais pasirūpino „LT.Project“ komanda. Recepcijos zoną puošia masyvūs tūriai: stalai ir spintelės, o prekybos aikštėje išdėstyti įvairių dydžių stalai, pagaminti pagal specialų užsakymą iš aukštos kokybės baltos baldinės plokštės.

_{Justinos Apulskės nuotr.}

Projektui kruopščiai atrinkti patikimi, pasaulyje pripažintų baldų gamintojų produktai, kurie organiškai įsiliejo į centro erdves, užtikrindami estetikos, funkcionalumo ir ilgaamžiškumo dermę. Biuro patalpose įrengtos ergonomiškos „Actiu“ „Stay“ kėdės, suteikiančios komfortą ilgalaikiam darbui, bei gamintojo „Standard“ reguliuojamo aukščio stalai „Piano“, leidžiantys pritaikyti darbo vietą individualiems poreikiams. Lauko terasoje praleisti daugiau laiko kviečia minimalistinio dizaino HAY „Hee Lounge“ kėdės, o didžiojoje konferencijų salėje ir virtuvėje funkcionalumą bei patogumą užtikrina „Haworth“ „Very“ konferencinės kėdės.

„Šiame projekte dirbome su „Alusion™“ aliuminio plokštėmis – inovatyviu ir išskirtiniu sprendimu, kurį pirmą kartą šiam projektui pasiūlėme dar 2019 metais. Esame oficialūs šių plokščių, gaminamų Kanados įmonės „Cymat Technologies“, tiekėjai“, – pasakojo įmonės vadovas Tovaldas Aleknavičius. „Mūsų indėlis į šį projektą neapsiribojo vien gaminio tiekimu. Aktyviai bendradarbiavome su architektais, teikėme išsamias konsultacijas bei techninę pagalbą, siekdami užtikrinti, kad „Aliusion™“ plokštės būtų pritaikytos kuo efektyviau ir atitiktų aukščiausius estetikos bei funkcionalumo standartus.“

Architektas G. Natkevičius prisiminė: „Australai architektai pasiūlė idėją visas lubas sukurti iš „Alusion™“ medžiagos. Vietoje derinome plokščių struktūrą bei porėtumą, siekdami išgauti tobulą rezultatą. Tačiau Lietuvoje teko įdėti nemažai pastangų įrodant, kad būtent „Alusion™“ yra tinkamiausias sprendimas. Tai tapo iššūkiu mums ir „LT.Project“ komandai. Nepaisant visų iškilusių kliūčių, džiaugiamės, kad profesionalumo, atkaklumo ir komandinio darbo dėka mums pavyko šią idėją paversti realybe. Matydami galutinį rezultatą, jaučiame didžiulį pasididžiavimą atliktu darbu.“

„Alusion™“ – architektūrinė stabilizuota porėto aliuminio plokštė 

• Tinka tiek interjerui, tiek eksterjerui
• Pasižymi lengvumu 
• iš 20–100 % perdirbtų komponentų 
• 100 % perdirbama 
• Plokštės matmenys gali būti iki 11 m ilgio
• Gali būti dažoma matine ar blizgia spalva 
• Skirtingo storio ir porėtumo dizainai 
• Gali būti derinama su akustiniais sluoksniais ir apšvietimu 
• Pasirinkta įvairiuose pasaulio projektuose, pavyzdžiui, „Prada Fondazione“ muziejui Milane ir „Mokslo salai“ Kaune.

„Muziejaus akcentas – veidrodinio efekto disko konstrukcija iš „ALUCOBOND® PLUS naturAL Line 401“ plokščių“, – pristato „Alucobond“ atstovė Baltijos šalims Aurelija Malukaitė Senkienė.

„Mokslo saloje“ kaip betono hidroizoliacija panaudota Vokietijos gamintojo „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ gaminami kristaliniai betono priedai BETOCRETE-CP360-WP kartu su siūlių sandarinimo temoplasinėmis juostomis AQUAFIN-CJ6.

_{Justinos Apulskės nuotr.}