Gyvename laikais, kai vienos svarbiausių vertybių tampa ekologija ir tvarumas. Jau nuo kitų metų visi statomi individualios paskirties pastatai turės atitikti aukščiausio energinio naudingumo A++ klasę. Šios klasės pastatai beveik nenaudoja energijos ir netgi didžiąją jos dalį pagamina patys. Stogas – puiki vieta įgyvendinti šios klasės reikalavimus ir patiems pasigaminti energijos. Taigi, kokios yra įdarbinto stogo įrengimo technologijos?
Patraukliausia technologinė pora: saulės modulis + šilumos siurblys
Pirmiausia reikėtų žinoti, kad galima įdarbinti ne tik saulės šilumą, bet ir šviesą. Šilumą galima panaudoti saulės kolektoriams, kuriais kaitinamas pro kolektorių praeinantis skystis – tokie kolektoriai naudingi ruošiant karštą vandenį. O šviesą galima įdarbinti naudojant puslaidininkinius – jie dažniausiai vadinami fotovoltiniais saulės moduliais. Šie moduliai šviesą paverčia elektra, kurią ir galima panaudoti buityje.
Anot Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovo Vito Mačiulio, vystantis technologijoms, saulės modulių kaina per pastaruosius metus žymiai sumažėjo, o saulės kolektorių – pakito mažai.
„Be to, labai ištobulėjo ir sumažėjo šilumos siurblių, kurie elektrą efektyviai verčia šiluma, kaina. Todėl Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šilumą ir karštą vandenį ekonomiškai patraukliau tapo ruošti technologine pora „saulės modulis + šilumos siurblys“. Saulės kolektoriai šiose lenktynėse jau atsilieka. Todėl kolektoriai Lietuvoje naudojami vis rečiau, nors karštesnio klimato šalyse jie vis dar ekonomiškai naudingi ir populiarūs“, – patirtimi pasidalijo V. Mačiulis.
Kaip apskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikia?
Norint pasirinkti fotovoltinius modulius, pašnekovo teigimu, reikia žinoti kelis skaičius:
„Pirmiausia reikia žinoti, kokios galios saulės elektrinės jums reikia. Paprasčiausiai tai sužinoti galima taip: išsiaiškinti, kiek praeitais metais sunaudojote kilovatvalandžių elektros, ir tą skaičių padalyti iš tūkstančio. Pavyzdžiui, sunaudojote 6000 kWh, tai jums reikalinga elektrinės galia bus 6000 kWh : 1000 = 6 kW. Taip yra todėl, kad 1 kW saulės elektrinės, sumontuotos optimaliu būdu, Lietuvos sąlygomis pagamina apie 1000 kWh. Kitas skaičius: 1 kW elektrinės reikia 5–6 kv. m modulių ploto.
Minimu atveju reikėtų: 6 kW x (5–6) kv. m = 30–36 kv. m bendro modulių ploto. Mažesnis plotas reikalingas, kai pasirenkami efektyvesni, tačiau brangesni moduliai, o didesnis – natūralu – mažiau efektyvūs, bet pigesni moduliai. Jeigu stogo plotas jūsų neriboja, nėra prasmės rinktis galingiausius, tačiau brangiausius modulius. Geriau daugiau dėmesio ir lėšų skirti žinomų įmonių ir technologiškai pažangesniems bei ilgaamžiškesniems, pavyzdžiui, stiklas/stiklas tipo, moduliams“, – pasakojo Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovas.
Taip pat labai patrauklus ir šiuo metu populiarėjantis būdas įdarbinti stogą – jį visą padengti specialiai paruoštais arba integruotais fotovoltiniais moduliais.
„Šiuo atveju kitos dangos stogui nebereikia. Nors fotovoltinė danga nėra pigi – apie 70 Eur/kv. m, tačiau ji ne tik saugo nuo kritulių, bet ir gamina elektrą. Ir atrodo puikiai: juodas stiklinis stogas. Daug kas taip pat yra girdėjęs apie fotovoltines čerpes, kurios gamina elektrą. Jos gaminamos netgi Lietuvoje ir atrodo patraukliai, bet kol kas jos skirtos tiems, kurie nori egzotikos, o kaina nėra svarbi“, – pabrėžė pašnekovas.
Šlaitinis stogas – idealus saulės elektrinei
Pasak V. Mačiulio, idealus saulės elektrinei yra pietinis šlaitinis stogas su 35 laipsnių kampu į horizontą.
„Nėra labai reikšmingi iki 10 laipsnių nukrypimai nuo pietų krypties ir nuo optimalaus kampo, tačiau didesni nuokrypiai jau sukelia 5 ir daugiau procentų metinius elektros praradimus. Yra galimybė pietų pusėje modulius montuoti ant vertikalios sienos, bet šiuo atveju reikia susitaikyti, kad gausite tik 60 proc. energijos, palyginti su optimaliu variantu“, – sakė Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovas.
V. Mačiulio teigimu, saulės modulių montavimas ant šlaitinio stogo nesukelia sunkumų: yra sukurta įvairių modulius laikančių konstrukcijų ir jas puikiai išmano saulės elektrinių montuotojai. Didžiausia problema yra ant stogo pietų pusėje esantys kaminai, įvairūs langeliai, kurie meta šešėlį ant modulių arba trukdo estetiškai juos išdėstyti, todėl, statant naują namą ir planuojant įsirengti saulės elektrinę, būtina pagalvoti, ar nėra galimybių tokių trukdžių išvengti.
Plokščiasis stogas – lengvas montavimas
Ant plokščiųjų stogų modulius sumontuoti yra lengviau. Tačiau šiuo atveju montavimas taip pat turi problemų: reikia atsakingai apgalvoti, kaip tai padaryti technologiškai patikimai ir efektyviai saulės energetikos požiūriu.
„Pagrindinė taisyklė ta pati – moduliai turi būti atsukti į pietų pusę 35 laipsniu kampu. Paprasčiausia yra laikančią konstrukciją prispausti balastu – betonine plokšte, smėlio maišu ar kitu svoriu. Bet šiuo atveju reikalingas tvirtas perdengimas, galintis atlaikyti 40–60 kg/kv. m papildomą svorį. Be to, pati modulius laikanti konstrukcija taip pat turi būti tvirta. Yra sukurta įvairių konstrukcinių sprendimų, palengvinančių apkrovimą, tačiau jų montavimas yra brangesnis ir reikalauja aukštesnės kvalifikacijos konstruktorių ir montuotojų. Vėjuotuose regionuose ir pajūryje tokią balastinę sistemą naudoti yra pavojinga – reikia papildomų apsaugų nuo vėjo, kurios ne visada suveikia. Šiuo atveju patikimiausia yra modulių konstrukciją tvirtinti varžtais prie perdengimo, aišku, atsižvelgiant į visus tokio montavimo niuansus“, – teigė specialistas.
Elektrinės ant skliautinių stogų dar nepopuliarios
Kai kalba eina apie saulės elektrines ant skliautinių stogų, tai paprastai išeitis yra saulės modulius integruoti į pastatą. Tam tikslui gaminami moduliai „stiklas/stiklas“, kuriuose generuojančios puslaidininkinės plokštelės išdėstomos su tarpais tam, kad moduliai dalinai praleistų šviesą.
„Tokie stogai tampa labai populiarūs, statant viešus žaliuosius pastatus: aerouostuose, geležinkelio stotyse, taip pat ant prabangių biurų ar viešbučių pastatų. Jie gražiai atrodo, yra naudingi energetiniu požiūriu, taip pat parodo savininkų socialinį atsakingumą. Tačiau kartu ir brangūs (150–200 Eur/kv. m), todėl Lietuvoje dar nepopuliarūs“, – sakė V. Mačiulis.
Saulės elektra daugiabučio gyventojams – įmanoma
Saulės elektrines taip pat galima įrengti ir ant daugiabučių pastatų stogų.
„Šį įrenginį galima įtraukti į renovacijos investicinius planus ir gauti analogišką 30 proc. paramą. Tokia investicija atsiperka per 7–8 metus. Tačiau kol kas tokių saulės elektrinių elektrą galima panaudoti tik bendriems namo reikalams, o tai sudaro menką dalį būsto išlaikymo išlaidų“, – teigė V. Mačiulis.
Šiais metais Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos sąmatoje jau numatyta eksperimentinė priemonė, kuri leistų namo bendrijai įsirengti didesnę saulės elektrinę, o jos elektrą per geoterminį arba oro-vandens šilumos siurblį panaudoti viso namo šilumos ir karšto vandens gamybai.
„Tai nepaprastai efektyvus šilumos gamybos būdas, sumažinantis šilumos kainą beveik iki 1 ect/kWh. Tačiau saulės elektrinės, kurios galios užtektų daugiabučiam namui apšildyti, ant namo stogo tiktai neišeina pastatyti, nes trūksta ploto“, – sakė specialistas.
Tokiu atveju galima pasinaudoti nuo 2019 m. spalio 1 d. atsiradusia galimybe saulės elektrinę pastatyti nutolusiame sklype, o pačią elektrą naudoti daugiabutyje.
„Čia taip pat galioja dvipusės elektros apskaitos sistema, t. y. vasarą galima prisigaminti elektros, atiduoti ją į tinklus, o atsiimti žiemą ir sunaudoti šilumos gamybai. Tikimės, kad atsiras iniciatyvių ir novatoriškų daugiabučių bendrijų, kurios pasinaudos šia galimybe, juo labiau kad tokiam šilumos sistemos modernizavimui bus galima gauti papildomą 30 proc. paramą“, – pridūrė Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovas.
Taip pat pasigaminti saulės elektros buitiniams tikslams labai patogu, naudojantis prieš kelis mėnesius UAB „Ignitis“ sukurta sistema, per kurią galima įsigyti ar išsinuomoti dalį investuotojų pastatytos didelės saulės elektrinės ir čia gaminamą elektrą naudoti savo namuose. Tokia investicija kainuoja kelis tūkstančius eurų, o elektra namuose šiuo atveju kainuoja apie 5 ect/kWh vietoj dabar mokamų 15 ect/kWh.
Kiek kainuoja pasigaminta energija?
Mūsų šalyje saulės energijos gamybos laikotarpis paprastai vyksta nuo gegužės iki spalio mėnesio. Lietuvos energijos tiekėjai yra sukūrę dvipusės apskaitos sistemą: sezono metu individualių saulės elektrinių pagaminama perteklinė elektros energija yra perduodama „pasaugoti“ į valstybinį elektros tinklą. Šaltuoju sezonu ar kai elektrinė negeneruoja pakankamai elektros energijos, išaugus energijos vartojimo poreikiui, iš šio tinklo galima atsiimti energiją, už naudojimąsi elektros tinklais sumokant pasinaudojimo tinklais mokestį. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos priklauso nuo to, iš kokios įtampos tinklų vartotojas gauna elektros energiją ir kuris planas yra pasirenkamas.
„Pirmiausia klientai moka rinkdamiesi įkainius, nustatytus žemajai tinklo įtampai. Per pirmus saulės elektrinės įsirengimo metus rekomenduojame rinktis atsiskaitymo būdą „Už elektrinės instaliuotą galią“, kai mokamas fiksuotas elektrinės galios mokestis nepriklausomai, kiek yra patiekta arba susigrąžinta energijos iš tinklo. Jo kaina su PVM yra 2,6378 Eur/kW/mėn. Po metų tarifą galima keisti, įvertinus realų vartojimą ir gamybą“, – aiškino „Ignitis“ saulės elektrinių projektų vadovas Karolis Dargis.
Anot pašnekovo, po metų rekomenduojama įsivertinti savo realius poreikius ir pasirinkti vieną iš galimų keturių atsiskaitymo planų. Pirmasis – atsiskaitymas už atgautą energiją, t. y. už patiektos į tinklą ir vėliau atgautos elektros energijos kilovatvalandę, kai tiesiogiai (t. y. neperduodant į tinklus) suvartojamas energijos kiekis yra didesnis nei 32 procentai.
„Klientas moka tik už susigrąžintas kWh (0,05203 Eur/kWh), o už tiesiogiai suvartotą elektros energiją nieko papildomai nemokama“, – pridūrė K. Dargis.
Taip pat, „Ignitis“ specialisto teigimu, galima atsiskaityti mišriuoju būdu, t. y. už patiektos į elektros tinklus ir vėliau atgautos elektros energijos kilovatvalandę (0,02662 Eur/kWh) ir už instaliuotą elektrinės generuojamos galios kilovatą (1,3189 Eur/kW/mėn.).
Ir galų gale – atsiskaitymas kilovatvalandėmis, kai elektrinės pagamintas elektros energijos kiekis yra didesnis nei vartojimui būtinas jos pagamintas kiekis, tačiau, kalbant apie individualius namus, šis būdas nėra rekomenduojamas, kadangi tai reikalauja didesnių investicijų į saulės elektrinę.
„Saulės parko elektrinei visada geriau rinktis atsiskaitymo būdą „Už elektrinės instaliuotą galią“, nes nėra tiesioginio vartojimo ir visa elektra yra perduodama pasaugojimui į tinklus“, – pabrėžė K. Dargis.
Trumpai tariant, įmanoma, kad, gaminant nuosavą saulės energiją, išlaidos už elektros energiją gali sumažėti iki trijų kartų, palyginti su standartinėmis elektros energijos tiekėjo paslaugomis.
Pusė sienų ir visas stogo plotas – saulės baterijos
Saulės modulius galima montuoti ne tik ant stogo, bet ir ant pastato sienų. Vienas tokių pavyzdžių – architektų biuro „4 Plius Architektai“ architektų Donaldo Trainausko ir jo kolegos Haroldo Jurevičiaus suprojektuotas gyvenamasis namas Birštone. Šis trikampio formos (kartu su vidiniu kiemu) namo projektas, pavadintas „Greta šlaito“, yra įdomus tuo, kad ant dviejų pastato sienų ir dvišlaičio stogo yra sumontuoti saulės kolektoriai, kurie užima apie 400 kv. m plotą. Namo plotas, įskaitant ir rūsio patalpas, – per 500 kv. m. Iš pietų ir vakarinės pusės pastatas neturi nė vieno lango, kadangi čia įtaisytos saulės baterijos, nes čia aktyviausiai šviečia saulė. Visa pagaminta energija būtų panaudota tik šio namo reikmėms.
Šis pastatas yra nestandartinis dar ir todėl, kad beveik visos jo gyvenamosios patalpos suprojektuotos antrame aukšte.
„Taip yra todėl, kad namas planuojamas įrengti šalia Nemuno apsauginio pylimo, kuris, žvelgiant iš pirmo pastato aukšto, užstoja panoramą. Per antro aukšto langus bus matyti nuostabi panorama. Todėl nuspręsta svetainę, virtuvę, miegamąjį ir darbo kambarius įrengti būtent antrame aukšte, pro kurio langus atsiveria Nemuno šlaitai“, – pasakojo D. Trainauskas.
Pirmame pastato aukšte suprojektuoti dar du miegamieji, svečių kambarys, SPA ir pirtis. Abiejuose aukštuose yra pagalbinės patalpos. Pastatas taip pat turi rūsį, kuriame įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, vyno rūsys, sandėliukas ir įvairios techninės patalpos.
Pastato forma suteikia galimybę suformuoti trikampio formos vidinį kiemelį, kuris tvora visiškai izoliuotas nuo praeivių žvilgsnių.
Pašnekovas pažymi, kad susidomėjimas iš saulės gauta energija auga proporcingai valstybės siūlomai paramai tokioms elektrinėms įsirengti:
„Įranga brangi, prižiūrėti reikia, o naudos kartais mažai. Tačiau modulis mažėja, pinga, o ir elektros pagamina daugiau. Tad, manau, po kelerių metų tikrai apsimokės juos įtaisyti ir ant nedidelio ploto“, – pabrėžė architektas.
UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ yra Lietuvos saulės elektrinių asociacijos narė. Įmonė įkurta 2002 metais ir turi didžiulę patirtį dirbant energetikos srityje ir diegiant saulės elektrines. Ji gali pasiūlyti įvairius sprendimus nuo saulės elektrinės ant stogo iki parkų sprendimų.
RĖMĖJO TURINYS
