Aukštos kokybės inžineriniai pastatų sprendimai yra visapusiška investicija. Tokiuose objektuose dirbantys ar gyvenantys žmonės būna sveikesni, įmonių personalas rečiau keičiasi, išauga darbo našumas. Gerai suprojektuotuose pastatuose, kuriuose taikomi pažangūs sprendimai, tvaraus energijos naudojimo siekiamybė labiau tikėtina, čia mažesnės energijos sąnaudos.

Įtaka ekonominiams rodikliams

Grynas oras, šiluminis komfortas, natūrali dienos šviesa, gera akustika, tinkamas erdvinis išdėstymas, ergonomika, gražūs gamtos vaizdai už lango, spalvos – tai veiksniai, smarkiai prisidedantys prie geros nuotaikos ir gerovės darbo vietoje. Tačiau ne tik. Jie taip pat daro įtaką energijos poreikiui. Gyvavimo ciklo sąnaudų (ang. Life Cycle Cost) analizės rodo, kad investicijų grąža tokiu atveju yra spartesnė, negu pastatuose naudojant senamadiškas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas.

Kalbant apie šiuolaikinę statybą, reikia atsižvelgti į tai, kaip sukurta aplinka veikia mūsų gerovę – tai turi įtakos darbo efektyvumui. Prasta aplinka prisideda prie darbo efektyvumo smukimo, dažno sergamumo. Žalą patiria ne tik darbuotojai ir darbdaviai – visa tai turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, socialinei gerovei. Todėl planuojant šiuolaikinį pastatą reikia atsižvelgti ne vien į aplinką tausojančias medžiagas, bet ir į pastatų dizainą, sprendimų tinkamumą žmonių sveikatai bei energijos išteklių naudojimą.

Pasaulinė patirtis vietos naujovėms

Biurų pastatų sritis šiuo metu patiria pereinamąjį laikotarpį. Vis dažniau biurų pastatų plėtotojai orientuojasi į nuomininkų poreikius įdarbinti kūrybingus darbuotojus, jų teikiamą pirmenybę pastatams, pažymintiems įmonės vertybes, pabrėžiantiems tvarumą, sveikatą ir gerovę. Nuolat besikeičiančiame pasaulyje vertinamas judrumas, todėl ateityje darbo vieta bus lanksčiai pritaikoma per visą eksploatacijos laikotarpį.

Gyvavimo ciklo sąnaudos apima visas pastato išlaidas: projektavimo, statybos, eksploatavimo ir net nugriovimo. Kalbama ne tik apie kapitalo sąnaudas. Žvelgiant į ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, infrastruktūrą ir pastatus, tikėtina, kad jų savininkas ar naudotojas metams bėgant gali pasikeisti. Tačiau likutinė pastato vertė priklauso nuo to, kaip jis buvo suprojektuotas, prižiūrimas ir eksploatuojamas, kokios šio pastato veiklos sąnaudos.

Adaptyvus biuro dizainas yra daugelio dabartinių pastatų planavimo strategijų šerdis. Nesvarbu, ar tai yra susiję su lanksčios pastato aplinkos kūrimu, ar daugiafunkcių darbo vietų projektavimu. Investuotojai ir statybų vykdytojai pripažįsta, kad lankstumas ir spartus įrengimas šiandienos pasaulinėje rinkoje patvirtina tiesą, kad laikas – tai pinigai.

Lietuvoje tokių pastatų pasiūla itin menka. Jei žvilgtelėtume į Vokietijos rinkos specifiką ar Skandinavijos šalis, įsitikintume, kad ten viskas kitaip – nesi įdomus kaip paslaugų teikėjas, jeigu pastate nėra pasyviųjų šildymo ar vėsinimo sistemų, atsinaujinančių energijos šaltinių ar modernios vėdinimo sistemos.

Be abejo, akivaizdu, kad projektavimo ir statybos praktika skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties. Skirtingos klimato sąlygos, vietos teisės aktai, medžiagų prieinamumas, darbo įgūdžiai – tai turi įtakos nustatant standartus. Tačiau kartais tai, kas įprasta, nėra pats geriausias sprendimas. Į kiekvieną naują projektą turėtume žiūrėti plačiau, atsižvelgti į pasaulinę patirtį ir paklausti: „Ar yra geresnis būdas?“ Tokiu atveju galima pritaikyti pasaulinę patirtį atrandant vietos naujoves.

Patogi aplinka teikia komercinę naudą

Komercinės paskirties pastatai, ypač prekybos centrai, tradiciškai nebuvo traktuojami kaip tvariojo dizaino lyderiai. Viena to priežasčių gali būti tai, kad darniosios statybos strategijos dažnai nėra suderinamos su prekybos verslo prioritetais. Tyrimai rodo, kad pirmenybė teikiama energijos naudojimo efektyvumui ir atliekų tvarkymui. Kad ir kokios svarbios išlaidų mažinimo priemonės tai būtų, jos neaprėpia didžiausią vertę turinčių sprendimų komercinės paskirties pastatams – kokybiško patalpų mikroklimato, šiluminio komforto, tenkinančio prekybos centrų lankytojų poreikius, oro kokybės, teigiamo ryšio su aplinka.

Tyrimais nustatyta, kad kiekvienas kliento užsibuvimas prekybos centre pardavimus padidina 1,3 proc.: kuo ilgiau žmonės užtrunka, tuo daugiau jie perka. Todėl šios paskirties centrų statytojų siekiamybė turėtų būti sukurti aplinką, kad žmonės ja mėgautųsi, jaustų komfortą, būtų atsižvelgiama į vartotojų poreikius, o ne kuo greičiau pastatyti, atidaryti centrą ir gauti pelno.

Akivaizdu, kad ne tik teisiniai pastatų energinio efektyvumo klasių reikalavimai yra aktualūs planuojant pastatą. Itin svarbu suprasti tiesioginį ryšį tarp darniojo dizaino, darbuotojų, klientų gerovės ir pelno. Todėl bendradarbiavimas su įvairių sričių statybų sektoriaus ekspertais planuojant statinius yra itin svarbus. Nes tik savo srities specialistai gali įvertinti poreikius ir pasiūlyti novatoriškas sistemas, projektui tinkamus racionalius sprendimus.