Regis, dar ne taip seniai virė aršios diskusijos, ar ne per anksti Lietuvai pereiti prie A energinio naudingumo klasės statybos, o šiandien jau pratinamasi prie gerokai ambicingesnės A++ klasės idėjos. Pažangiųjų technologijų sistema, kuri leistų visiškai nebeišlaidauti už pastato eksploatacijai reikalingą energiją ar bent jau už tai mokėti simboliškai, daugeliui vis dar atrodo graži teorija, vis dėlto į ateitį pirmuosius žingsnius jau žengusieji gali pateikti įtikinamų pavyzdžių.
Atspirties taškas – vėdinimo sistema
Tris uostamiesčio daugiabučius vienijanti bendrija „Žara“, nors ir negali pasigirti aukščiausiais energinio naudingumo standartais (įgyvendinant renovacijos projektus buvo apsiribota B klase), tačiau namuose įdiegtas solidus pažangiųjų technologijų paketas: be rekuperacinės sistemos, užtikrinančios ne tik vėdinimą, bet ir šilumogrąžą, taip pat įrengtas geoterminis šildymas (žemė–vanduo šilumos siurbliai) ir saulės kolektoriai.
Bendrijos pirmininkė Vida Martišiūtė prisiminė, kad atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo idėja išsirutuliojo būtent nuo vėdinimo sprendimų paieškos: „Iki renovacijos pelėsis veisėsi beveik pusėje mūsų namų butų, todėl buvome priversti ieškoti efektyvių sprendimų. O jei sprendžiame ventiliacijos klausimą, vadinasi, reikia galvoti ir apie tai, ką daryti su pašalinamu šiltu patalpų oru, antraip pinigai bus išmetami lauk.“
Nusprendus šį orą panaudoti namo šilumos reikmėms, vėliau imta diskutuoti ir apie kitų alternatyvių energijos šaltinių potencialą.
Šiandien bendrija po renovacijos skaičiuoja jau trečius metus, tačiau realiai visu pajėgumu sistema pradėjo veikti tik šį sezoną, mat, pasak pašnekovės, pirmuosius du sezonus ji dar nebuvo galutinai sukomplektuota ir suderinta.
Suteikė daugiau laisvės
V. Martišiūtė pažymėjo, kad gyventojų anaiptol nemotyvavo idėja visiškai atsijungti nuo centralizuoto šildymo tinklų.
„Žinoma, tikėjomės, kad technologinės naujovės suteiks apčiuopiamą naudą, tad kai renovacijos metu atsirado finansinė galimybė, kodėl gi nepabandžius tų naujovių įdiegti? O įvertinant tai, kad vyksta klimato kaita ir niekada nežinome, kokių siurprizų mums gali pateikti gamta, daugiabučiui namui atsijungti nuo centrinio šildymo būtų rizikinga. Nors teoriškai mes tai galime padaryti. Antai vasarą centriniu šildymu visiškai nesinaudojame, nebent kokie sutrikimai ar remonto darbai. Taigi, šios technologijos mums leidžia būti savotiškais padėties šeimininkais ir nebūti visiškai priklausomiems nuo centrinio šildymo. Tam tikra prasme tai yra ir žingsnis į ateitį, siekiant kiek įmanoma labiau išnaudoti gamtoje esančią šilumą ir kuo mažiau deginti kuro“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė.
Pašnekovės pastebėjimu, jei individualiajame sektoriuje pažangios technologijos jau diegiamos gerokai sparčiau, šildymui naudojama ir saulės, ir žemės gelmių, ir oro šiluma, tai daugiabučiuose dėl didžiulių sistemų šie procesai yra gerokai sudėtingesni, ką jau kalbėti, kad bendrą sutarimą dėl šių sprendinių turi priimti ne viena, o keliasdešimt name gyvenančių šeimų.
Siekis – komfortiškos sąlygos
Be abejo, pažangiųjų technologijų tema neatsiejama nuo finansinės naudos lūkesčių. V. Martišiūtė prisipažino, kad jai pačiai buvo labai įdomu, kiek atsieis šilumos energija, įvertinant itin šaltus pastarųjų dviejų žiemos mėnesių orus, ir tai, kad pirmus metus sistema namuose veikia visu pajėgumu.
„Sausis ir vasaris buvo šalčiausi mėnesiai, kai spigino net iki –17 laipsnių šaltis. Žinoma, kiekvieno buto apskaita individuali, reguliavimas skirtingas, tačiau galima orientuotis į vidutinį tarifą. Mažiausiai buvo mokama 24 euro centai už 1 kv. m, daugiausiai – 27 centai. Kai kurių namų katilinės paduoda tokias varganas temperatūras, kad gal išspaudžiama ir po 20 centų už 1 kv. m, tačiau kai vyrauja tokie dideli šalčiai, gyventojai jau ima skųstis, kad butuose šalta. Mūsų atveju šiluma buvo leidžiama protingai, kad žmonės, jei jie to nori, turėtų galimybę gyventi komfortiškai“, – aiškino pašnekovė.
Bendrijos pirmininkė vaizdžiai pastebėjo – kalbant apie kainas nieko nebūna už ačiū. „Juk visi įrenginiai dirba naudodami elektros energiją. Be to, su elektros energija Lietuvoje – didelės problemos. Pirmiausia ji, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra brangoka. Kita ir labai didelė bėda – elektros energijos tiekimo kokybė. Tenka susidurti su dideliais tiekimo nesklandumais, nėra užtikrinamas visų fazių pakankamas voltažas, tarkime, viena fazė neturi reikiamos įtampos ir visi įrenginiai stoja. Dėl to Lietuvoje vargsta visi, kuriems labai svarbi pastovi elektros energijos įtampa. O įrenginiai yra tokie, kad mes nepajėgūs pasistatyti kažkokių transformatorinių, generatorių, kurie mums pagelbėtų“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė.
Anot pašnekovės, jei gyventojai būtų galėję numatyti tokias problemas, gal būtų svarstę ir fotovoltinių baterijų galimybę. „Jei bent kas būtų pašnibždėjęs, kad susidursime su tokia situacija, gal net iš viso tokio projekto būtume nesiėmę“, – kraštutinės prielaidos neatmetė V. Martišiūtė.
Nėra vieno „technologijų paketo“
Nuo 2021 m. atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas statyboje jau bus ne savanoriška siekiamybė, o neišvengiamybė.
Bendrovės „EE plius“ inžinierės-projektuotojos Gintarės Laukytės teigimu, po trejų metų įsigaliojus A++ pastato energinio naudingumo klasės reikalavimams bus privalu statyti aukščiausius energinio naudingumo standartus atitinkančius, beveik nulinės energijos pastatus, kurie didžiąją dalį jų eksploatacijai (šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui) reikalingos energijos pasigamins būtent iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Racionalaus atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, efektyvi vėdinimo ir šildymo sistema, gerai apšiltintos pastato atitvaros, apgalvoti konstrukcinių mazgų sprendimai ir sandarumas, pastato energijos suvartojimą ir eksploatacijos sąnaudas sumažins iki minimumo. Nėra vieno „technologijų paketo“ siekiant optimalių pastato energijos suvartojimo rezultatų – projektuojant pastatą reikia apgalvoti ir atsižvelgti į sprendimų visumą“, – reziumavo specialistė.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt. Individualus namas“.
