Remdamasi Paveldo komisijos ekspertiniais siūlymais Seimo narių iniciatyvinė grupė įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, numatančią teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintos tvarkos netaikyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų ir vietovių teritorijų planavimui. Paveldo komisijos nuomone, ši pataisa užkirstų kelią galimam paveldo žalojimui.
Paveldo komisija konstatuoja, jog Lietuvoje vis dar susiduriama su esmine problema, kuomet stinga pakankamo bendradarbiavimo su visuomene, neįsiklausoma į piliečių nuomonę vienu ar kitu su paveldosauga susijusiu klausimu.
Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Generalinė konferencija 1972 m. priėmė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, kurios preambulėje teigiama, jog tarptautinė bendruomenė (šiuo atveju ir Lietuvos piliečiai) yra būtina sudedamoji dalis, privalanti dalyvauti išskirtinės visuotinės vertės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos veikloje, tokiu būdu veiksmingai papildydama valstybės narės veiklą kultūros paveldo srityje. Ši nuostata suteikia visuomenei teisę susipažinti su viešinamais projektais ir teikti kolektyvinę paramą pasaulio paveldo apsaugoje.
Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo objektų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą, todėl negali planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti jų išskirtinei visuotinei vertei. UNESCO organizacija akcentuoja visuomenės aktyvaus dalyvavimo paveldosaugos procesuose būtinumą, todėl siekiant pažangesnės, skaidresnės, į piliečius orientuotos paveldo apsaugos strategijos kūrimo, visuomenės nuomonė yra itin svarbi.
Anot Paveldo komisijos narės Andrijanos Filinaitės, teikiama pataisa suteiktų daugiau galimybių visuomenei būti išgirstai ir tokiu būdu apsaugoti pasaulio paveldo objektus bei vietoves nuo neigiamos invazijos. Šiais metais, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, istorinis Vienos centras buvo įrašytas į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą dėl nevaldomos aukštybinių pastatų plėtros miesto centre.
„Akivaizdu, kad į vietinių gyventojų susirūpinimą šiuo atveju sureagavo ne vietos institucijos, o Pasaulio paveldo komitetas. Ar mes taip pat siekiame tarptautinės bendruomenės dėmesio, nesugebėdami išsispręsti viešinimo ir viešumo problemų viduje?“ – teigė A. Filinaitė.
Paveldo komisija primena, jog dar 2012 m. kultūros ministro patvirtintose Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairėse įvardijamas vienas pagrindinių darnios plėtros kultūros paveldo apsaugoje siekių – suinteresuotų visuomenės grupių įtraukimas į kultūros paveldo apsaugos planavimo bei įgyvendinimo procesus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija apgailestauja, kad šių gairių iki šiol nepaisoma, o galiojanti teritorijų planavimo tvarka visuomenei nesuteikia galimybių tinkamai susipažinti su tokių pasaulio paveldo vietovių kaip Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras, teritorijų planavimo dokumentais. Seimo narių grupės įregistruota Teritorijų planavimo įstatymo pataisa ateityje neabejotinai užkirstų kelią galimam UNESCO pasaulio paveldo žalojimui.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija
