Kauno sentikių religinė bendruomenė būtų dėkinga kiekvienam, prisidėjusiam prie cerkvės ir jos vertybių atkūrimo.Tikintieji už pagalbą atsidėkos nuoširdžiomis maldomis už aukotojus. Taip pat kiekvieno rėmėjo, finansiškai padėjusio atkurti cerkvės vertybes, vardas, jam pageidaujant, bus paskelbtas bendruomenei. Kauno sentikių religinės bendruomenės pirmininkas užtikrina visiškai skaidrų lėšų panaudojimą ir informaciją apie tai, kiekvienam, kuris kreipsis.
„Atkūrus tokias vertybes jos išlieka iš kartos į kartą. Svetur žmonės jau suprato, kad save įamžinti galima prisidedant prie savo krašto istorijos ir kultūros puoselėjimo. Tad tokių vertybių mecenatystė yra gana populiari. Tikimės, kad prie Kauno sentikių cerkvėje saugomų vertybių atkūrimo prisidės Lietuvos ir kitų šalių gyventojai bei organizacijos“, – pridūrė inspektorė D. Krūminienė.
Saugomos itin senos relikvijos
Istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Grigorijus Potašenko aiškina, kad Lietuvos rusų sentikių paveldas – unikalus palikimas, turintis religinę, istorinę, kultūrinę ir memorialinę vertę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Kauno Šv. Mikalojaus cerkvė taip pat yra svarbi rusų ir nacionalinės Lietuvos kultūros paveldo dalis.
„Norėtųsi tikėti, kad Kauno sentikiai, miesto valdžios, Lietuvos kultūros paveldo departamento ir geranoriškų rėmėjų padedami, sugebės atstatyti nukentėjusią cerkvę ir atkurti jos išlikusias vertybes. Juk kultūros vertybės buvo ir yra kuriamos“, – primena sentikių paveldą Lietuvoje tyrinėjantis mokslininkas.
Per gaisrą labiausiai nukentėjo cerkvės altorius ir stogas. Paveldosaugininkai Kauno sentikių religinei bendruomenei visų pirma rekomenduoja atkurti cerkvės stogą. Pastato stogo apšiltinimo konstrukcija, kurią sudaro smėlis, molis ir šiaudai, yra saugomas paveldo objektas, todėl turi būti atstatytas pasitelkiant senąsias technologijas. Tokius darbus gali atlikti tik licencijuoti specialistai.
„Šiuo metu jau yra parengtas cerkvės remonto projektas, tačiau jis vis dar derinamas atsakingų institucijų. Norėtųsi, kad šie procesai vyktų sparčiau. Juk reikia atlikti ne tik stogo ir pastato vidaus remontą, bet ir atstatyti altorių, restauruoti išsaugotas ikonas, užsakyti naujas nutapyti vietoj tų, kurių restauruoti nebeįmanoma“, – kalbėjo Kauno sentikių religinės bendruomenės pirmininkas Fiodoras Ponomariovas.
Meldžiasi lauke
Dabar Kauno sentikių religinės bendruomenės nariai ne tik rūpinasi į kultūros vertybių registrą įrašytos cerkvės pastato bei jame saugotų vertybių atkūrimu, bet ir sielvartauja dėl netektos galimybės melstis maldos namuose.
Kauno sentikių dvasinis tėvas Sergej Krasnopiorov po gaisro cerkvėje pamaldas laiko mažoje šarvojimo salėje, kurioje netelpa visi tikintieji. Todėl jie būriuojasi lauke, šalia šarvojimo salės.
„Močiutės ateina, stovi, verkia. Cerkvė buvo prieglobstis jų dvasiai. Tai jų bendruomenė, kurioje galima rasti ramybę, pabūti maldoje su Dievu, – apie šiuo metu Kauno sentikių religinėje bendruomenėje tvyrančias nuotaikas pasakojo šventikas.– Maldos namai atlieka didelį vaidmenį tikinčių žmonių gyvenime. Tai vieta, kurioje jie pasijunta vieningos bendruomenės dalimi“.
Kauno sentikių bendruomenė taip pat tikisi sulaukti ir geranoriškos valstybės bei Kauno miesto institucijų paramos.
Bendrystę skatina ir valdžia, ir dvasininkai
Nesėkmės ištiktus sentikius palaiko ir kitos religinės bendruomenės Lietuvoje, primindamos visų krikščionių bendradarbiavimo svarbą. Kauno arkivyskupijos augziliaras ir generalvikaras vyskupas Kęstutis Kėvalas primena, kad krikščioniškas bendruomenes daug daugiau dalykų jungia, nei skiria.
„Pasaulyje esame viena krikščionių šeima, broliai ir seserys. Ši karta nėra atsakinga už susiklosčiusias aplinkybes, kurios paveikė mūsų tradicijų skirtingumą. Ši karta atsakinga už draugystę ir bendrystę, meilę artimui. Mes pagal tai būsime vertinami. Ekumenizmas – tai pastangos tiesti tiltus į kitas bendruomenes ir kviesti į jas žmones, – kalbėjo jis. – Ekumeninis bendravimas yra nukreiptas į tai, kad tikintys žmonės susivienytų ir kad susivieniję taptų atsvara sekuliarizmui.“
Sekuliarizmas – tai religijos ir tikėjimo, jų ženklų, simbolių, papročių ir tradicijų pašalinimas iš viešojo gyvenimo.
Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje arkivyskupijos išorės ryšių sekretorius kunigas Vladimiras Seliavko taip pat mano, kad šiandien judėjimas už bendradarbiavimą tarp skirtingų krikščioniškų konfesijų yra itin aktualus.
„Vienas iš šio judėjimo požymių yra pagalba ir atjauta kitiems žmonėms, nepaisant to, kuriai bendruomenei jie priklauso. Šiuolaikinė visuomenė yra labai susiskaldžiusi, žmonės užsidaro tarp savų problemų ir pamiršta apie savo artimųjų poreikius. Tad šiais laikais būtina atminti, kad aktyvi tarnystė žmonėms daro gyvenimą prasmingą ir galiausiai net padeda išspręsti savo pačių problemas“, – sakė jis.
Kauno sentikių bendruomenės situaciją pakomentavo ir kultūros ministras Šarūnas Birutis – „Lietuvos istorija yra marga nuo čia gyvenusių ar tebegyvenančių tautinių ir tradicinių religinių bendruomenių, sentikiai yra viena iš jų. Kalbant apie tradicines religines bendruomenes apskritai, bet kuris tikėjimas įtvirtina moralines ir elgesio normas, kurios, nors tarpusavyje skiriasi, turi tuos pačius bendražmogiškuosius pamatus, ribojančius nusikalstamumą, aplinkiniams priešišką elgesį ir tuo pačiu lengvinančius žmonių sugyvenimą, – teigė Š. Birutis. – Solidarumas vienas kitam, socialinis teisingumas, atjauta visuomet buvo ir tebėra vienos didžiausių dorybių. Šiais grubaus individualizmo laikais, kai vykstant globalizacijos procesams ryšiai tarp visuomenės narių vis labiau trūkinėja, glaudūs ryšiai tiek bendruomenių viduje, tiek tarp jų yra ypatingai svarbūs: esant stiprioms sekuliarizmo tendencijoms Vakaruose teisė į bet kokį tikėjimą ir jo išpažinimą nesulaukiant visuomenės pajuokos nuolat yra pažeidžiama, tad religinės bendruomenės savo tapatybę gali išsaugoti tik būdamos solidarios ir vieningos”.
