Rugsėjo 18-20 dienomis visoje Lietuvoje vyksta nekilnojamajam kultūros paveldui aktualizuoti skirtų Europos paveldo dienų renginiai. Šiemet Europos paveldo dienų tema pavadinta „Paveldėkime savo ateitį“ – daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos valstybingumą atspindintiems objektams.
„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos valstybingumo ženklus ir atskleisime, kaip jie atsispindi bei kaip juos galime naujai perskaityti kultūros pavelde“, ─ šių Europos paveldo dienų tikslą skelbia Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.
Visi kultūros paveldo objektai, Lietuvoje lankomi per Europos paveldo dienas, bus vienaip ar kitaip susiję su valstybingumo tema. Per juos 49-iose šalies savivaldybėse vyksiančių EPD renginių metu bus perteikiama, kaip skleidėsi mūsų valstybingumas nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų iki XX a.
„Paveldas reikalauja iš mūsų tapti tikrais piliečiais. Piliečiai yra žmonės, kurie mato save pačius kaip valstybės dalį ir visa, kas yra valstybėje, jos teritorijoje – tiek dvasinėje, tiek fizinėje – priima kaip savasties elementą. Todėl, jei tau nepriklauso Trakų ar Gedimino pilis ar koks kitas kultūros paveldo objektas, jei nesi jo savininkas tiesiogine prasme, nereiškia, kad nesi moraline prasme investavęs į šį kultūros objektą. Jei esi tikras pilietis, turi jaustis šeimininku. Ir tada savo žvilgsniu gali apžvelgti visą Lietuvą: ir Dubingius, ir Trakus, ir Vilnių, ir Kernavę, juos matyti kaip savo dvasinę teritoriją. Tuomet suformuojamas visiškai kitoks santykis su savo valstybe. Klaidingą nuostatą, kad paveldas yra užkrauta prievolė, o ne mūsų visų dvasinis turtas, įmanoma pakeisti tik paveldą pradėjus sieti ne tik su praeitimi, bet ir su ateitimi“, ─ šių metų Europos paveldo dienų prasmę kiekvienam iš mūsų atskleidžia filosofas doc. dr. Naglis Kardelis.
Šiemet Europos paveldo dienos Vilniuje prasidės nuo pažintinio pasivaikščiojimo „Prie valstybės ištakų: senasis Vilnius archeologijos duomenimis“ su dr. Justina Poškiene. Jame susipažinsite su laiką „įveikusiu“ archeologijos paveldu – svarbia nūdienos Vilniaus istorinio centro dalimi, liudijančia miesto pradžią. Pažintinio pasivaikščiojimo sostinėje „Senosios Lietuvos valstybingumas ir krikščionybė“ su dr. Dariumi Baronu metu ieškosime praėjusių amžių pėdsakų, kuriuos įspaudė pagonys ir krikščionys, Senosios Lietuvos laikais kaimyniškai gyvenę nedideliame žemės lopinėlyje ties Vilnios ir Neries santaka.
Intrigą žada pažintinis pasivaikščiojimas Vilniuje su Gražina Kadžyte „Istorijos mylia: nuo Antakalnio 6 iki Antakalnio 6.“ Kaip ir kodėl ekskursija prasidės ir baigsis ties tuo pačiu Antakalnio g. 6 numeriu – paaiškės tiems, kurie liks joje iki galo. Netradicinis pasivaikščiojimas pagrindine sostinės gatve „Gedimino prospektu iš praeities į ateitį“ su prof. dr. Rasa Čepaitiene nebus ekskursija, kurioje dėstomi faktai, datos ir pavardės (nors ir jų pasitaikys), o veikiau kvietimas apmąstymui, diskusijai ir vertinimui, kokį kelią yra nužengusi mūsų valstybė ir kur link ji eina.
